„Tik sudėjus daug „jeigu“ gaunamas teigiamas rezultatas. Naudojantis šiomis technologijomis bet koks netikslumas labai stipriai veikia ekonomiją. Įsivaizduokite situaciją: projektuotojas rengdamas projektą dėl visa ko pritaikė saugumo koeficientą, žmogus grįžęs namo su visais dokumentais pagalvojo – nepasitikiu, gal dar pridėsiu galios, o pardavėjas praneša, kad reikiamos galios įrangos neturi, teks imti žingsniu didesnį įrenginį, o vėliau dar prisideda montavimo netikslumai. Jeigu taip nutinka, tikėtis efektyvaus naudojimo nėra ko. Patobulinti čia nieko nebeišeis“, – komentavo D. Biekša.
Ar savivaldybės išties palaiko alternatyviąją energetiką?
Galimybių studijoje, nagrinėjančioje AEŠ ir rekuperacinės sistemos naudojimą įgyvendinant daugiabučių namų (atnaujinimo) modernizavimo programą, autoriai analizavo užsienio šalių patirtį, Lietuvos specifiką – esamų daugiabučių tipus ir jų poreikį šildymui ar vėsinimui, lygino ekonominį techniškai įmanomų energijos tiekimo sistemų naudingumą, galiausiai – ekonomiškai pagrįstas energijos tiekimo sistemas įvertino ir aplinkosauginiu aspektu.
Galimybių studijos rezultatai nenustebino – dažniausiai naudojama technologija ir užsienyje, ir Lietuvoje yra saulės kolektorių naudojimas karštam vandeniui ruošti. Saulės kolektorius įmanoma prijungti prie beveik visų šilumos tiekimo sistemų.
Studijos autoriai pabrėžė: valstybei remiant AEŠ diegimą daugiabučiuose namuose, galima pasiekti, kad vasaros laikotarpiu beveik visą reikiamą šilumą pagamintų AEŠ. Tačiau dėl to centralizuotos šilumos sistemos ilgainiui vasaros metu neturės bazinio apkrovimo ir privalės stabdyti gamybą.
AEŠ naudojimo specialistai, patvirtino LSEA viceprezidentas D.Stankevičius, kasdienėje veikloje jaučia šį situacijos dvilypumą ir dėl to ne visada nuoseklų savivaldos požiūrį: „Akivaizdu – ant daugiabučių sumontuoti saulės kolektoriai atima užsakovus iš centralizuotos energijos tiekimo įmonių. Ypač tuo sunkiuoju laiku, vasarą, kai naudojimas iš centralizuotų šilumos tinklų ir taip sumažėja. Niekam ne paslaptis, kad dažniausiai tie energijos tiekėjai yra savivaldybėms pavaldžios įmonės. Tad nors savivaldybės deklaruoja palaikančios AEŠ diegimą, veikia povandeninės srovės, ir net šiame lygmenyje imamasi priemonių, kad AEŠ diegimas atrodytų nepatrauklus.“
Ne vienos AEŠ jau įsidiegusios daugiabučių namų bendrijos patirtis šiuo klausimu irgi marga – gyventojai pasakoja turėję paaukoti daug jėgų ir sveikatos, kad gautų visų reikiamų žinybų leidimus išsivaduoti iš monopolininko gniaužtų. Geriausiu atveju, kaip „Statybai ir architektūrai“ sakė vieną iš šiuo metu vykdomų modernizacijos projektų prižiūrinti daugiabučio namo bendrijos pirmininkė, apie AEŠ diegimo galimybę savivaldybė tyli.
Blogos praktikos pavyzdžiai veikia kaip stabdys
LSEA viceprezidentas D. Stankevičius pripažino, kad saulės energetikos įrangos tiekėjų patirtis dalyvaujant daugiabučių projektuose nedžiugina – ne vienu atveju suvokdami savo nekompetenciją daugiabučių modernizacijos projektuotojai nė nesiūlo naudoti AEŠ technologijų: „Turi užaugti nauja projektuotojų karta, nes daugelis vyresniųjų nė negali įsivaizduoti, kad šiluma galėtų ateiti kitaip nei iš bendro vamzdžio. Bet toms permainoms reikia laiko.“
Kita bėda, pasak D.Stankevičiaus, yra tai, kad dėl specialių žinių stokos projektuotojai neretai pasirenka netinkamus, senus, neefektyvius įrenginius.
