Kai kam namų šiluma atrodo paprastas ir savaime suprantamas dalykas, o kai kam – įdomus ir vertingas procesas, kurį galima stebėti, analizuoti ir juo dalintis su kitais. Pastarųjų žmonių kategorijai priklauso ir prieš 6 metus A+ energetinės klasės namą pasistatęs ir jame geoterminio šildymo sistemą įsirengęs vilnietis Mindaugas Malinauskas, kuris socialiniuose tinkluose aktyviai pasakoja savo namų statybos ir eksploatavimo istoriją.

Nuo kūrenimo malkomis iki geoterminio šildymo

Mindaugas sako, kad kaip ir kiekvienam naujakuriui, besiruošiančiam įsikelti į naują būstą, taip ir jam, dar bestatant namą, kilo natūralus klausimas – kokiu būdu teks šildyti pastatą? Vyro teigimu, variantų, šildymo sistemai, jis svarstė ne vieną.

„Dar prieš statant ir įsirengiat namą, apie energetiką turėjau sukaupęs šiek tiek žinių, todėl neskubėjau rinktis pirmo pasitaikiusio varianto. Jaukūs ir šilti namai – man buvo prioritetas, todėl šilumos sistemos pasirinkimui skyriau didelį dėmesį. Tarp galimų mano pasirinkimo variantų buvo biodujos, kietas kuras ir geoterminis šildymas“, – prisimena Mindaugas.

Kieto kuro katilo variantas, kaip sako pašnekovas, atkrito greičiausiai. „Nors šiuolaikiniai kieto kuro katilai gerokai skiriasi nuo tų, kurie buvo naudojami prieš dešimtį ir daugiau metų: mažiau darbo, rečiau reikia kūrenti ir panašiai, visgi, reikalų su jais netrūksta.  Ir nors pats iki tol gyvenau bute, ne kartą iš savo pažįstamų ir draugų, kurie savo namuose naudoja būtent tokią sistemą, tekdavo išgirsti, kad tos malkos ar briketai „atsibodo juodai“, todėl tokį variantą greitai atmečiau“, – pasakoja pašnekovas.

Paaiškėjus, kad naujame kvartale bus įrengiamas biodujinis šildymas, vilnietis sako šią galimybę svarstęs kur kas ilgiau.

„Biodujų energija yra švaresnė, tačiau taip jau išėjo, kad pagal namo projektą, katilinė buvo įrengta be lango, o pagal priešgaisrinius reikalavimus, norint namus šildyti dujomis – būtinas langas. Žinoma, problemų, išgriauti sieną bei įrengti papildomą langą, daug nebuvo, tačiau apgalvojau visus pavojus, susijusius su dujomis ir atmečiau šį variantą. Tuomet susidomėjau trečiuoju variantu – geoterminiu šildymu“, – sako Mindaugas.

Kaip pasakoja pašnekovas, geoterminio šildymo sistema jo dėmesį patraukė dėl savo ilgaamžiškumo, tvarumo bei galimybės ne tik šildyti, bet ir vėsinti namus.

„Pasiskaičiavus geoterminio ir dujinio šildymo sistemų įrengimo kainą, pastaroji buvo dvigubai pigesnė, todėl atrodė, kad šildyti dujomis apsimoka labiau. Tačiau paskaičiavus sunaudojamas kilovatvalandes, įvertinus vis labiau brangstančių dujų faktorių bei palyginus sistemų ilgaamžiškumą, efektyvumą ir galimybes, visi svertai nukrypo į geoterminio šildymo pusę“, – teigia būtent šią sistemą galiausiai ir pasirinkęs gyventojas.

Vasarą – gaivu ir maloniai vėsu

Ieškodamas, kokio gamintojo geoterminio šildymo sistemą įdiegti, Mindaugas pasakoja nemažai konsultavęsis su specialistais ir jau tokias sistemas turinčiais bendraminčiais, o daugiausiai gerų atsiliepimų sako išgirdęs apie Vokietijoje gaminamus „alpha innotec“ šilumos siurblius.

„Man labai patiko, kad tokie šilumos siurbliai yra laikomi vieni tyliausių rinkoje, nes man, kaip ir daugeliui žmonių, yra ypač svarbu savo namuose jaustis ramiai, negirdėti jokių pašalinių garsų ar dirgiklių. Sužavėjo ir šios sistemos tarnavimo laikas, kuris yra apie 25 metai, patogus ir paprastas naudojimasis. Visą šilumos sistemos veikimą realiu laiku galima stebėti ir reguliuoti mobiliojo aplikacijoje. Na, o labiausiai, kaip ir minėjau, mane nustebino galimybė ne tik gauti šildymo sistemą ir karšto vandens paruošimą, bet ir vėsinimą.“, – sako vilnietis.

Pasak jo, kai už lango temperatūra pakyla iki 33 ir daugiau laipsnių, jo namuose termometro stulpelis rodo vos 23 laipsnių temperatūrą.

„Kai karštą dieną iš lauko ateinu į namus, jaučiuosi kaip nusileidęs į rūsį – gaivu ir maloniai vėsu. Kartais su draugais pajuokauju, kad kol jūs prakaituojat ir „vaduojatės“ nuo karščio, aš kuo patogiausiai vėsinuosi namuose.  Mano skaičiavimais, toks malonumas kainuoja vos 15 papildomų eurų per 3–4 šilčiausius metų mėnesius“, – sako vyras, savo namo inžinerinių sistemų efektyvumą aprašantis „Facebook“ platformoje.

Idėja gimė iš noro padėti

Dar prieš įrengiant šildymo sistemą Mindaugo namuose, vyras aktyviai dalyvavo ir diskutavo įvairiuose statybų forumuose bei grupėse, kurių dalyviai jį ir paskatino socialiuose tinkluose dalintis gerąja patirtimi.

„Esu smalsus ir visada mėgstu padiskutuoti, todėl statant namą, rinkau įvairią informaciją, konsultavausi su žmonėmis, kurie turėjo panašių patirčių. Vėliau, kai namas jau „išdygo“, pradėjau pats dalintis savo patirtimi, susilaukdavau įvairių klausimų ir prašymų kažkaip susisteminti savo žinias, pradėti rašyti tinklaraštį ar kažką panašaus. Iš pradžių priešinausi, galvojau, kam man to reikią, tačiau galiausiai nusprendžiau, kad kodėl ne, gal kažkam mano turimos žinios išties bus naudingos ir padės“, – prisimena vyras.

Dabar visas naujienas ir Mindaugo sukauptą patirtį statant namą galima rasti „Facebook“ paskyroje „A+ namas“, kurioje vilnietis ne tik pasakoja statybų istoriją, bet ir dalinasi šildymo sezono rezultatais. Štai paskutiniame įraše vyras analizuoja per 2020–2021 šaltąjį sezoną sunaudotos energijos duomenis.

„Geoterminį siurblį šildymui paleidau spalio 19 dieną, o nuimant duomenis paskutinį kartą buvo balandžio 16 diena. Tai reiškia, kad šildymo sezonas be kelių dienų truko pusę metų. Elektros skaitliukas, kuris fiksuoja tik geoterminio siurblio suvartotą elektrą, rodo, kad per tuos šešis mėnesius „prisuktos“ 1108 kWh elektros už 160 eurus. Sunku tiksliai pasakyti, bet maždaug apie 12 proc. laiko šilumos siurblys dirbo ruošdamas karštą vandenį, likusius 88 proc. laiko – namo šildymui. Taigi, išeina, kad tik šildymas kainavo apie 138 eurus, o karštas vanduo apie 22 eurus“, – rašo Mindaugas.

„Pradžioje kambariuose palaikiau 22 laipsnių temperatūrą. Pasirodė vėsoka, todėl temperatūrą gerai savaitei buvau „užkėlęs“ iki 24 laipsnių. Tiek pasirodė per daug, todėl mažinau iki 22,5 laipsnių pirmame aukšte ir 23 laipsnių antrame aukšte. Manau, kad šildymo sezono patalpų temperatūros vidurkis turėtų būti apie 22,5 laipsnio – man tai komfortiškiausias mikroklimatas“, – tęsia vyras.

Per šešis mėnesius „alpha innotec“ geoterminis siurblys, kaip teigia Mindaugas, iš viso pagamino 4982,2 kWh šilumos energijos, o sudegino vos 1108 kWh elektros: „Šilumos siurblio viso šildymo sezoninis efektyvumas SCOP –  4,50.“

Šiuo metu efektyviausias pasirinkimas rinkoje

Kaip sako „alpha innotec“ šilumos siurblius atstovaujančios kompanijos „Tenko Baltic“ pardavimų vadovas Mindaugas Budrys, tokie skaičiai jo nestebina:

„Nėra daug klientų kurie ne tik sistemingai surenka tokią informaciją, bet ja dar ir dalinasi viešumoje. Iš turimos ir renkamos informacijos matyti, kad geoterminio šildymo sistemas eksploatuojantys vartotojai džiaugiasi aukštais metiniais efektyvumais, kurie svyruoja nuo 4,0 iki 4,7. Kaip pavyzdys, tokie rezultatai yra maždaug 20–30proc. efektyvesni, lyginant su smarkiai vis populiarėjančiais oras-vanduo šilumos siurbliais, kurie taip pat žavi savo efektyvumu. Visgi, vertinant galimybę sutaupyti 20–30 procentų elektros energijos sąnaudų ir išlaidų – taidaugeliui yra vienas iš svaresnių faktorių, lemiančių jų apsisprendimą pasirinkti geoterminę šildymo sistemą“.

Pasak specialisto, reikia nepamiršti, kad norint turėti tokius aukštus efektyvumus ir minėtus rezultatus – daug įtakos turi keli pagrindiniai ir lemiami faktoriai: teisingas įrangos galios parinkimas; teisingas šilumos šaltinio parinkimas (vertikalių gręžinių ar horizontalaus kolektoriaus kiekis); teisingi šildymo sistemos temperatūriniai parametrai (žematemperatūrė pastato vidaus šildymo sistema); teisingas ir kokybiškas sistemų įrengimas bei, žinoma, patikimas šilumos siurblys.

„Pats puikiai pamenu, kai Mindaugas kreipėsi dėl šilumos siurblio. Jis buvo dėmesingas daugeliui detalių ir pats kėlė aukščiausius reikalavimus. Džiugu, kad visus juos mūsų atstovaujami šilumos siurbliai atitiko. Jau minėtas ir Mindaugo puikiai vertinamas pasyvus vėsinimas buvo vienas iš esminių reikalavimų, kurį visiems savo klientams nuolat siūlome. Gruntas-vanduo šilumos siurblys vėsinimui reikalingą vėsą iš žemės gelmių tiekia, galima sakyti, nemokamai. Taip pat pamenu, kad Mindaugui buvo ypač svarbu, kad šilumos siurblio garantinius ir pogarantinius aptarnavimus atliktų būtent patys šilumos siurblių atstovai, o ne kitos samdomos ar aptarnaujančios įmonės“.

M. Budrys taip pat pastebi teigiamą tendenciją, kad lietuviams vis svarbesnis yra tvarumas, ekologija, todėl ir tai motyvuoja rinktis švarią šildymo energiją savo namas: „Pradėję nuo ekologiško, sveiko maisto, šiandien žiūrime kur kas plačiau – renkamės aplinkai draugiškesnes transporto priemones ar statybos medžiagas bei įrangą savo namams, mums svarbu, kad gyventume šiltai, tačiau dėl to neterštume gamtos. Šiandien ryškiai pastebimas ekologiškas judėjimas, kuris tampa mūsų visuomenės sąmoningumo ir atsakingumo rodikliu“.

Pasak pašnekovo, tokių viešų, socialiniuose tinkluose gerai matomų, eksperimentų rezultatai – geriausias įrodymas, kad geoterminis šildymas yra šiuolaikinis, tvarus, efektyvus ir komfortiškas pasirinkimas: „Surinkus tokią informaciją, tik dar kartą įsitikiname, kaip efektyviai veikia ši sistema net ir esant gerokai šaltesnei žiemai, kokia nauda bei galimybės vasarą. Tai geriausiai iliustruoja, kad geoterminio šildymo sistema – šiuo metu efektyviausias pasirinkimas rinkoje“.

PARTNERIO TURINYS