„Maketas apgalvotas, atitinka knygos architektoniką, reprezentatyvu, suvaldyta iliustracinė medžiaga, šriftai, tinkamas popierius; drąsu, novatoriška, taikli ir deranti tipografika, avangardiška“, – rašoma komisijos narių atsiliepime.
Apdovanota knyga – tai dvikalbis albumas, pristatantis Audriaus Ambraso architektų biuro kūrybą. Čia pateikiama ne architekto biografija, o brėžiniai, eskizai, vizualizacijos, įgyvendintų projektų nuotraukos, projektų aprašai – visa tai supažindina su įdomiu architektūros kūrybos procesu ir leidžia architektūrą pamatyti kaip kultūros reiškinį.
Apdovanojimai šio specifinio žanro knygai – ne tik didžiulis knygos dailininkų, jaunos leidyklos „Lapas“ bei spaustuvės „Balto print“ įvertinimas, bet ir dar vienas svarus žingsnis siekiant tinkamai reprezentuoti ir populiarinti šiuolaikinę Lietuvos architektūrą.
Architektas ir architektūrinės leidybos pradininkas Lietuvoje Audrys Karalius tvirtina: „Bene pirmą kartą lietuviškos architektūrinės leidybos praktikoje turime adekvatų formos ir turinio rezultatą. Knyga savo leidybiniu pavidalu (dizainas, maketas, popierius, įrišimas) harmoningai atitinka publikuojamos architektūros turinį. Netgi, sakyčiau, kilstelėja A. Ambraso architektūrą iki nevienadienio kultūrinės modernybės reiškinio lygmens.“
„Leisti knygą sumąstė patys architektai, pradėjo maketuoti, dėlioti vizualinius pasakojimus apie objektus – ir realizuotus, ir likusius idėjiniame lygmenyje, tarsi siūlymus miestams, vizijas, kaip jie galėtų būti plėtojami toliau. Pirminį didelį darbą suvaldant medžiagą atliko D. Krikščiūnaitė kartu su studijos vadovu A. Ambrasu. Vėliau pakvietėme Z. Butautį, kad šis neknyginį architektų maketą paverstų profesionaliu leidiniu – solidžiu, tačiau ne sunkiasvoriu architektūros albumu. Manau, šie skirtingi požiūriai į knygą ir į architektūrą bei aistringos diskusijos proceso metu ir lėmė džiuginamą rezultatą“, – pasakojo leidyklos „Lapas“ vadovė Ūla Ambrasaitė.
Tęsdama reikšmingiausių šalies architektų studijų kūrybos pristatymą leidykla „Lapas“ rengia dar vieną albumą, taip pat Marijos Drėmaitės studiją apie pramonės architektūrą, eksperimentinį fotomenininko Liudo Parulskio fotomanipuliacijų albumą.
„Lietuvos dvarai ir pilys“
Sudarytojai Vytautas Kandrotas ir dr. Ingrida Veliutė, leidykla „Terra publica“, 2014, p. 320.
Praėjusiais metais išleistoje knygoje „Lietuvos dvarai ir pilys“ pristatyti 96 visų Lietuvos etnografinių regionų dvarai ir 10 pilių. Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, priminusi apie panašiose knygose dažnai pasitaikančias klaidas, gyrė naujai išleisto reprezentacinio leidinio, skirto ieškantiesiems įdomios informacijos apie dvarus ir pilis, sudarytojų profesionalumą ir dėmesį istorijos faktams.
Knygos tekstai, anot jos sudarytojos I. Veliutės, buvo derinami su arčiausiai dvarų, pilių ar juose įrengtų muziejų gyvenančiais žmonėmis, tad dialogas buvo įdomus ir prasmingas. Dvarų savininkų ir valdytojų noras kurti romantizuotą buvusių didžiųjų kunigaikščių ir didikų rezidencijų, kultūros bei švietimo centrų istoriją, jos teigimu, pateisinamas, nors knygos sudarytojams ne visuomet parankus – istorinė tiesa kai kuriais atvejais nebuvusi maloni.
Leidinys išsiskiria pilių ir tvirtovių skyriumi, šioje knygoje rimčiau pasižiūrėta į dvarų atranką – pasirinkti sparčiai besikeičiantys paveldo objektai, kuriuose verda gyvenimas, organizuojami renginiai, ūkininkaujama ir pan.
