Taip pat klaidinga manyti, kad naujesnis – būtinai geresnis. „Čia irgi galimas Katedros portiko skliauto pavyzdys: bendrovė „Fotonas“ parengė projektą, panaudojo ten jau buvusius, funkciškai tinkamus šviesos šaltinius ir gražiai apšvietė portiko skliautą bei tūrį. Tada kažkam kilo mintis, kad šviestuvai pasenę, juos nuėmė, sudėjo naujus, bet netinkamos optikos prožektorius. Rezultatas išėjo prastesnis nei prieš „atnaujinimą“. Dabar tų prožektorių nė neįjungia… Atvejų, kai šviestuvai keičiami neva ekonomiškais, bet neatlikus deramos analizės, mieste galima rasti ir daugiau. Reikia suprasti: technologijos taip greitai nesikeičia, jeigu kas nors buvo padaryta kokybiškai, verta išlaikyti“, – kalbėjo T. Petraitis.
VDA lektorius apgailestauja ir dėl Katedros varpinės apšvietimo – prieš keliolika metų, dar prieš rekonstruojant Katedros aikštę, įrengtas subtilus bokšto apšvietimas tarpinio remonto metu prieš ketverius metus išvis nebuvo tvarkomas.
Dulkės nuo kai kurių statinių apšvietimo sistemų buvo nupūstos ruošiantis Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai periodui. Daugybė renginių vyko Valdovų rūmuose, kurių itin stiprus apšvietimas, T. Petraičio vertinimu, išbalansavo Katedros aikštės ansamblį: „Pirmiausia reikėjo atgaivinti Katedros aikštę, Valdovų rūmai taip iššoka ir dėl kontrasto su ja. Nors galbūt žmonėms tai priimtina – juk tie sprendimai priklauso ir nuo tradicijų. Tarkime, Krokuva labai subtiliai apšviesta, kur kas mažesniais apšvietos lygiais, taškais, ir viskas, kas turi būti matoma, čia matoma. Visi variantai galimi. Svarbiausia – tai turi daryti specialistai, kitaip elektros skaitiklis suksis, o rezultato nebus.“
Gyventojai reiklūs apšvietimo projektams
Vardydamas didžiausio Lietuvos miesto naktinį miestovaizdį galinčius pakeisti projektus, T. Petraitis paminėjo ir neįgyvendintus kintamo (spalvinio) apšvietimo įrengimo planus, plėtotus su dalies sostinės dangoraižių šeimininkais. Idėjos nevirto darbais. „Vis atsiranda priežasčių – tai krizė, tai dar kas nors. Iš tiesų tokie projektai yra milžiniška investicija, reikalaujanti sudėtingos tuo aistringai besidominčio žmogaus priežiūros“, – konstatavo specialistas.
Kai kurios valstybės institucijos savo pastatų apšvietimu nesirūpina bijodamos sulaukti kaltinimų lėšų švaistymu. Vienos ministerijos atstovams priminęs, kad laikas atnaujinti kai kurias apšvietimo detales, išgirdo nuogąstavimą: „Negalime, mes juk po didinamuoju stiklu…“
Kuriant meninio apšvietimo projektus senamiestyje kyla ne tik elektros įvado galios, laidų atvedimo, bet ir komunikavimo su gyventojais problemų. „Kartais žmonės tiesiog neleidžia įrengti prožektorių, nes bijo, kad naujas šviesos šaltinis jiems trukdys. Kai pirmą kartą buvo apšviesta Katedra, prožektorius derinimo darbų metu kurį laiką buvo ne nuleistas žemyn, bet nukreiptas į dangų. Tada akinimu pasiskundė net Žirmūnuose gyvenanti moteris. Ir taip galėjo būti…“ – kalbėjo T. Petraitis.
Kartais atrodo, kad paprasčiausi apšvietos projektai įsižiebia nedideliuose miesteliuose. Užtenka klebonui ar seniūnijai inicijuoti bažnyčios apšvietimo projektą, ir nuo jos į šalis pasipila kiti šviesos taškai. „Tai labai prasmingi projektai – mažieji miesteliai taip išsivaduoja iš balanos gadynės“, – pasidžiaugė T. Petraitis.
Reikšmingiausių Vilniaus senamiesčio objektų apšvietimas
1998 metais Vilniaus miesto savivaldybės plėtros departamento užsakymu paminklų restauravimo instituto specialistai (V. Stepulienė, A. Pilypaitis, G. Miknevičienė) parengė reikšmingiausių Vilniaus senamiesčio objektų apšvietimo siūlymus. Į sąrašą pateko gyvenamasis namas Pilies g. 12, Genocido centras, Šv. Mikalojaus bažnyčia, Šv. Pranciškaus ir Bernardo bažnyčia, Aušros vartai, Bazilijonų vartai, Šv. Teresės bažnyčia, Visų Šventųjų bažnyčia, Šv. Jonų bažnyčia, Šv. Jonų bažnyčios varpinė, Šv. Mykolo bažnyčia, Šv. Mykolo bažnyčios varpinė, Misionierių bažnyčia, Vizitiečių bažnyčia, Šv. Jokūbo bažnyčia, Šv. Rapolo bažnyčia, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, Šv. Jackaus koplytėlė, Vilniaus miesto rotušė, Vilniaus miesto savivaldybės pastatas (dabar prekybos centras „Gedimino 9“) ir skulptūra „Lazdynų Pelėda“.
Nors nebuvo užsakymo, buvo parengti bendrieji senamiesčio apšvietimo koncepcijos metmenys. Apšvietimo siūlymų svarstymo metu išsakyta nuomonė, kad būtina tęsti senamiesčio apšvietimo koncepcijos kūrimą, kad atskirų objektų apšvietimas ne būtų atsitiktinis, bet darniai įsijungtų į naktinio vaizdo visumą (vadovaujančių specialistų, atestuotų restauratorių ir paminklotvarkos ekspertų posėdis 1998 metais).
