Ar naktinis turi būti tapatus dieniniam? Užsienio praktikoje, pasak M. Valevičiaus, galima rasti įvairių pavyzdžių, kai kurių miestų naktį tiesiog neatpažintume. Kitas klausimas, kieno lūkesčius norime patenkinti kurdami naktinį miestovaizdį ar projektuodami meninį apšvietimą.

„Dieną miesto gatvėse vaikšto kiti žmonės nei naktį, – atkreipė dėmesį M. Valevičius. – Tad kaip apsispręsime: ar apšvietimas turi būti orientuotas į tuos naktinius lankytojus, ar galbūt į turistus? Jei nutartume, kad orientuojamės į turistus, irgi turėtume daryti tai nuosekliai. Kad, pavyzdžiui, sugalvoję vakare iš viešbučio išeiti pavakarieniauti, jie galėtų eiti vedami šviesos scenarijaus.“

Iniciatyvas stabdo lėšų stoka

Savo mokslo darbe dr. M. Valevičius įrodinėjo, kad architektūrinių ir inžinerinių objektų apšvietimas yra svarbi taikomojo meno ir architektūrinė kūrybinė problema, apimanti psichologiją, filosofiją, galinti daryti įtaką visam objekto sumanymui – dirbtinė šviesa gali ne tik apšviesti pastatą, bet ir padėti atskleisti architektūrinį sumanymą. Tirdamas architektūrinių ir inžinerinių objektų apšvietimo tendencijas, architektas išskyrė dvi pagrindines grupes: tradicines ir kuriančias naują meninę kokybę. Tradicinės dar vadinamos asociatyvinėmis – kai apšvietimas pabrėžia objekto tektoniką ir atkartoja įprastą, dieną matomą pastato įvaizdį kaip archetipą. Šią apšvietimo tendenciją dažniausiai išreiškia meninis istorinių ir kultūros paveldo objektų apšvietimas.

Naujos meninės kokybės kūrimo arba alternatyvią meninio miestų apšvietimo grupę sudaro apšvietimo sprendimai, kuriais siekiama sukurti naują, visiškai skirtingą pastato įvaizdį. Objekto archetipo neegzistuoja – apšvietimo priemonėmis kuriamas naujas objekto kontrįvaizdis.

Naujos meninės kokybės kūrimo apšvietimo tendencijas M. Valevičius išskaidė dar į kelis pogrupius. Tai medijos fasadų, medijos architektūros tendencijos – kai objekto apšvietimas yra kintamas, interaktyvus ar perduoda informaciją; architektūrinio objekto kaip šviestuvo tendencija – kai pastatas pats gali apšviesti aplinką, jis tampa milžinišku šviestuvu; ir spalvoto architektūrinių bei inžinerinių objektų apšvietimo tendencija – kai naudojant charakteringas spalvotas šviesas sukuriamas naujas architektūrinio ar inžinerinio objekto įvaizdis.

Pasak architekto, Lietuvoje galima atrasti visų užsienyje naudojamų pagrindinių meninio miestų apšvietimo tendencijų pavyzdžių, tačiau dėl ribotos ekonominės krašto galios ir menko meninio miestų apšvietimo planavimo bei projektavimo principų išmanymo skiriasi jų paplitimo mastas ir kokybė. Kaip jau minėta, daugumos Lietuvos architektų projektuose apšvietimo estetikai skiriamas dėmesys yra nepakankamas. Meninio apšvietimo, kaip kozirio išskirtinumui sukurti, apgailestavo M. Valevičius, neišnaudoja net kurortiniai šalies miestai.

Pradėti verta nuo revizijos

Apšvietimo specialistas, Vilniaus dailės akademijos (VDA) Interjero dizaino katedros lektorius, bendrovės „Luksofonas“ vadovas Tomas Petraitis sostinei linki rasti galimybių atlikti per pastaruosius metus įgyvendintų apšvietimo projektų reviziją. Vertinant miesto kontekstą, vaizdas, specialisto nuomone, visai neblogas – prieš keliolika metų realizuotas reikšmingų senamiesčio statinių apšvietimo projektas daro įspūdį ir šiandien: darbas buvo atliktas subtiliai, protingai, panaudojant tikrai gerus to laikotarpio produktus.

Bet keli rūpesčiai yra. Pirmas išsprendžiamas, matyt, lengviau – tų pastatų savininkams ar naudotojams užtektų paspausti mygtuką ir įjungti turimą apšvietimą. „Nemanau, kad jis nejungiamas dėl taupumo. Žmonės pamiršta, kad turi įrengtas apšvietimo sistemas. Gražiausi pastatai tamsūs net per šventes. Arba šviečia tik dalis sistemos. Trūksta iniciatyvių specialistų, kurie norėtų rūpintis šia sritimi“, – mano T. Petraitis.

M. Valevičius paminėjo Malmės (Švedija) pavyzdį, kurios savivaldybėje yra už miesto apšvietimą atsakingo specialisto pareigybė. Ir todėl Malmė gali teisėtai didžiuotis esanti šviesesnė nei kaimynė Kopenhaga.

Skaitiklis sukasi – rezultato nėra

Kartu su kolegomis daugelyje reikšmingiausių senamiesčio apšvietimo projektų dalyvavęs T. Petraitis stebi permainingą apšvietimo situaciją sostinėje. Ir tiki, kad nereikėtų didelių išlaidų ar pastangų pašviesinti pastaraisiais metais aptemusį miesto veidą: „Kodėl, tarkime, taip varganai šiandien apšviesta Katedros aikštė? Ten neatkuriama tai, kas sudėta – ten juk išties turi veikti galingi prožektoriai. Nemanau, kad rastume daug gedimų – tiesiog reikia atlikti reviziją, galbūt pakeisti šviesos šaltinius, pažiūrėti, kas perdegę.“

VDA lektorius pabrėžė – atlikti reviziją reikia nekeliant revoliucijų: „Principas toks: tvarkant nesugadinti. Kartais nusprendžiama ieškoti taupesnių įrankių, bet išties tai neapsimoka – ši investicija neatsipirks. Nebent idėjiškai, ideologiškai.“