Nacionalinio stadiono Vilniuje projektą iš jo koncesininkės ir statytojos – investicijų bendrovės „BaltCap“ – perima Arvydo Avulio valdoma nekilnojamojo turto bendrovė „Hanner“, penktadienį pranešė susitarimo dalyviai.

„Pagrindinė žinia, kurią norime pranešti, kad iš projekto traukiasi „BaltCap“ fondas ir į jo vietą ateina gerai žinoma bendrovė „Hanner“. Turime principinį sutarimą tarp „Hanner“ ir „BaltCap“ dėl akcijų perleidimo. Artimiausiame tarybos posėdyje vasarį (28 dieną – BNS) bus pateiktas projektas dėl sutarties keitimo ir indeksavimo“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Pasak jo, sutarta indeksuoti statybos kainą, dalį pabrangusių kaštų prisiimant koncesininkei, sutrumpinti komplekso išsimokėjimo grafiką taip sumažinant valdžios skolinimosi palūkanas. Be to, sutarta, kad stadionas bus didesnis ir su universalia arena, bet galutinė projekto kaina kol kas neskelbiama.

Susitarimas su nauju partneriu projekte pasiektas penktadienį.

A. Avulis sako, jog pagrindinė jo dalyvavimo sąlyga buvo kainos indeksavimas. 

„Jeigu to indeksavimo nebus, tai manęs čia nebus“, – žurnalistams sakė A. Avulis. 

Pasak V. Benkunsko, pagal naują sutartį projekto partneriai – miesto savivaldybė bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – įsigyja papildomų darbų: stadiono vietų skaičius didinamas nuo 15 tūkst. iki 18 tūkst., sporto centras bus pertvarkytas įrengiant universalią areną, tinkamą kultūros ir sporto renginiams. 

Vilniaus mero teigimu, tai leis turėti Vilniuje didžiausią stadioną regione – didesnį nei Kaune, Rygoje ir Taline.

„Konkurencinė aplinka tikrai pagerės“, – sakė V. Benkunskas.   

Trumpins išmokėjimo grafiką

V. Benkunskas tikino, kad papildomi komplekso statybos darbai yra suderinti su Finansų ministerija ir koncesininke. 

Jis taip pat pranešė, kad siekiant sumažinti indeksavimui skirtą sumą ir papildomų darbų kaštus, keleriais metais sutrumpintas komplekso išsimokėjimo grafikas, o sutaupytos skolinimosi palūkanos – apie 50 mln. eurų – bus skirtos indeksuoti statybų kainą.    

„Projektas ženkliai nebrangs, konkretūs skaičiai bus pateikti artimiausiu metu, kai gausim patvirtinimus iš valstybės priežiūros institucijų“, – aiškino Vilniaus meras. 

V. Benkunsko teigimu, mokėjimo grafiko sutrumpinimas leis sutaupyti „milžiniškas lėšas, mokant finansines palūkanas skolintojui“: „Visas sutaupymas leis mums amortizuoti projekto pabrangimą dėl objektyvių priežasčių“. 

Anot jo, vasario 28 dieną Vilniaus miesto tarybai bus pateikti sutarties pakeitimo projektai, o juos priėmus sutartį pasirašys savivaldybė, ministerija ir nauja koncesininkė. 

Jis pranešė, kad faktinės statybos išlaidos nuo 2020 metų sausio iki 2022 metų liepos pabrango 40,35 proc. be finansavimo ir operavimo kaštų. Buvo prašoma indeksuoti sutarties vertę 28,71 proc., o likusią naštą – 11,64 proc. – prisiima koncesininkas, kuris ją dengs iš savo apyvartinių lėšų, uždirbamo pelno. 

„Nėra taip, kad visą kainos pabrangimą prašoma padengti tik savivaldybės ir ministerijos, šita našta pasidalinama“, – sakė V. Benkunskas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas teigė, jog dar nėra galutinai įvertinta, kiek kainuos projekto patobulinimai, dar laukiama Finansų ministerijos sprendimo: „Manome, kad kliūčių neturėtų jokių kilti“. 

A. Avulis: manau, pavyks ją suvaldyti riziką 

A. Avulis sakė, kad stadionas turėtų būti atidarytas 2026 metais. Anksčiau buvo numatyta jį pastatyti iki 2025 metų vidurio.  

„Atsiliepėm į prašymus ir kvietimus, atsakingai imsimės šio darbo. Manau, turime pakankamai patirties, finansinių resursų ir manau, mes padarysime stadioną 2026 metais, galėsim žaisti futbolą“, – spaudos konferencijoje sakė A. Avulis. 

Jis teigė, kad pasiektas susitarimas yra principinis, detaliau apie jį bus galima kalbėti sulaukus miesto tarybos pritarimo.

A. Avulis pripažino, kad vystant tokį projektą, yra daug rizikų, tačiau sakė manantis, kad jas pavyks suvaldyti.

„Daug rizikos yra, nes šitą projektą daro ne pirmi metai ir ne pirmas dešimtmetis. Kadangi toleruoju riziką ir labai noriu prisidėti prie to, kad mieste būtų stadionas, tai manau, man pavyks ją suvaldyti“, – sakė A. Avulis. 

Anot jo, banko finansavimas projektui užsitikrintas, tačiau jo neįvardijo, o paskolos suma siekia daugiau kaip 100 mln. eurų. 

Be to, verslininkas pranešė, kad sutartis su stadioną jau pradėjusia statyti bendrove „Naresta“ bus tęsiama ją pakoreguojant. 

„Kadangi visi nori, kad tas stadionas greičiau atsirastų, mes manome tęsti tas sutartis, kurios yra. Jas reikės kažkiek pakoreguoti ir pakeisti, bet siekiant, kad viskas vyktų greičiau, mes tęsime tas sutartis“, – sakė A. Avulis. 

Investicijų bendrovės „BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis teigė, kad nacionalinio stadiono projektas – patikimose rankose. 

„Pasiekėm principinį susitarimą su „Hanner“ dėl projekto pardavimo. (…) Matome, kad projektas patikimose rankose ir džiaugiamės, kad šitame etape jis sutiko į jį žengti“, – spaudos konferencijoje sakė S. Gustainis. 

„Mes suprantame, kad dėl reputacinių priežasčių negalime tęsti šito projekto ir džiaugiamės, kad pavyko surasti būdą jam įvykti“, – pridūrė jis.  

Projektui įstrigus ieškota naujo investuotojo  

Apie tai, kad „BaltCap“ projektui ieško kito investuotojo, šią savaitę paskelbė „Verslo žinių“ portalas. Tačiau nebuvo aišku, kokia apimtimi jis galėtų dalyvauti projekte – perimti jį visą, tapti finansiniu ar kitos formos partneriu. 

S. Gustainis vz.lt patvirtino, jog projektą „toliau galėtų statyti ir vystyti kiti žmonės“.

Interviu BNS S. Gustainis penktadienį teigė, jog stadiono projektas yra geras ir įgyvendinamas, tačiau su sąlyga, jei jo statybų kaina bus indeksuota. 

Švietimo ministras G. Jakštas anksčiau sakė, kad valstybė kol kas nėra sumokėjusi nė euro už stadiono statybą. Jis teigė tikintis, kad sprendimai bus rasti ir stadionas bus pastatytas laiku. 

Projektas ėmė strigti paaiškėjus, kad jis gerokai pabrango ir „BaltCap“ kreipėsi į partnerius prašydamas indeksuoti statybų kainą. Fondas ne kartą tikino, kad buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Šarūnas Stepukonis, kuris įtariamas pralošęs milijonus eurų fondo lėšų, nepadarė žalos stadiono projektą įgyvendinančiai įmonei „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“. 

Vilniaus savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija su įmone „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ yra pasirašę 280 mln. eurų bendros vertės 25 metų trukmės koncesijos sutartį, o statybas pernai rudenį jau pradėjo bendrovė „Naresta“.

Iki 2023 metų pabaigos „BaltCap“ į statybas jau buvo investavusi 8,1 mln. eurų. 

Koncesijos sutartis iki šiol numatė, kad komplekso, tarp jo ir UEFA standartus atitinkančio 15 tūkst. vietų futbolo stadiono, statybos turi būti užbaigtos per trejus metus nuo sutarties įsigaliojimo 2022 metų liepos 5 dieną – iki 2025-ųjų vidurio.

Pagal ankstesnę sutartį miestas ir valstybė projektui skyrė 156 mln. eurų. Be jų įsipareigojimų, dar apie 120 mln. eurų pajamų per visą sutarties laiką koncesininkas turėtų gauti už suteiktas paslaugas.

Valstybė kol kas nėra sumokėjusi nė euro už stadiono statybą – pagal sutartį ji pradės mokėti tik tada, kai jis bus pastatytas ir sužaistos pirmos oficialios varžybos. 

Daugiafunkcis kompleksas Šeškinėje, greta „Akropolio“ užims daugiau nei 228 tūkst. kv. metrų teritoriją.

98 proc. „Vilniaus daugiafunkcis komplekso“ akcijų turi „BaltCap“ netiesiogiai valdoma bendrovė „Venetus Capital“, po 1 proc. – koncerno „Icor“ įmonė „Axis industries“ ir bendrovė „Kauno arena”. 

BNS