Blog

Monografijoje – tarpukario architekto Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba

„Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba 1888–1932“
Linos Preišegalavičienės monografija „Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba 1883–1932“.

Išleista Lietuvos valstybingumo 100-mečiui ir tarpukario architekto V. Dubeneckio 130-osioms gimimo metinėms dedikuota monografija „Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba 1888–1932“.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus išleistoje humanitarinių mokslų daktarės, architektūrologės Linos Preišegalavičienės monografijoje išsamiai atskleidžiamas mūsų krašte gerai žinomo architekto, dailininko, pedagogo, „tautinio stiliaus“ ir moderniosios architektūros pradininko bei propaguotojo Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba.

Žinomo menininko kūrybinis laikotarpis trumpas, trukęs vos daugiau nei dešimtmetį, bet įspūdingai ryškus. Vienas iš išskirtinių V. Dubeneckio kūrybinės biografijos bruožų, kad būdamas nelietuvis, jis tapo pirmuoju „tautinio stiliaus“ ieškotoju Nepriklausomoje Lietuvoje. Rusų kilmės menininkas, gyvenęs ir dirbęs Kaune 1919–1932 m., paliko Lietuvai solidų kūrybinį palikimą. Brandžiausias architekto kūrinys – Vytauto Didžiojo muziejaus pastatas Kaune (šiuo metu – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir Vytauto Didžiojo karo muziejus) tapo Lietuvos valstybingumo ikona, o pasiūlyta „tautinio stiliaus“ formuluotė daugeliu aspektų virto šiuolaikiniu kolektyviniu Lietuvos gyventojų skoniu.

V. Dubeneckio asmenybės, gyvenimo ir kūrybinio palikimo gerbimas yra fenomenalus reiškinys, nes prasidėjo iš karto po menininko mirties 1932 m. ir vyko nepriklausomai nuo besikeičiančios kultūrinės-politinės situacijos. Paradoksalu, kad iki šiol neturėjome monografijos, nagrinėjančios visų gerbiamos asmenybės gyvenimą ir kūrybą. Vienoje vietoje sukaupta žinoma ir nežinoma istorinė medžiaga daugelį paskatins iš naujo pergalvoti iki šiol nusistovėjusias Lietuvos architektūros ir dailės istorijos žinias. Tyrimas pristatomas su gausia archyvine, bibliografine ir iliustracine medžiaga (272 psl., 712 pozicijų ir 376 iliustracijos).

Knyga skirta menotyrininkams, kultūrologams, architektams, dailės studijų studentams ir plačiajai visuomenei, besidominčiai Nepriklausomos Lietuvos nacionaline kultūra.

Knygos leidimą dalinai finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Vasario 16-osios fondas („MG Baltic“).

Kultūros paveldo departamento inf.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.