Kauno savivaldybės atstovai iš Romos grįžo su žinia, kad prie Nemuno saloje iškilsiančio mokslo populiarinimo centro architektūrinės vertinimo komisijos prisijungs vienas įtakingiausių pasaulio architektų – Massimilianas Fuksas.

Pasauline architektūros asmenybe tituluojamas M. Fuksas neabejoja „Mokslo salos“ projekto sėkme ir jame įžvelgia daug privalumų Kaunui bei visai Lietuvai.

„Manau, kad Nacionalinio mokslo ir inovacijų centro statybos Nemuno saloje yra nuostabi idėja. Tai taps vieta, kuri sujungs mokslo atradimus ir inovacijas su kultūra, prisidės prie žinių sklaidos proceso, didins verslo galimybes, duos naudos jau esamiems valstybės ištekliams, gerins miesto ir visos šalies konkurencingumą bei galiausiai spartins jos plėtrą. Negaliu tiksliai atsakyti, kaip galėtų atrodyti ir kuo turėtų išsiskirti būsimasis „Mokslo salos“ pastatas. Mano vizijoje tai turėtų būti tarsi miestas mieste, kuriame tilptų laboratorijos, atskiros erdvės parodoms, mokslui ir paskaitoms. Svarbiausia, kad visa tai būtų atvira ir prieinama plačiajai visuomenei“, – pasakojo M. Fuksas.

Romoje su M. Fuksu susitikę Kauno vicemeras Povilas Mačiulis ir tarybos narys Jonas Audėjaitis tvirtino gavę ne vieną vertingą patarimą, susijusį su šio svarbaus konkurso organizavimu. M. Fukso kaip komisijos nario kandidatūrai mokslo populiarinimo centro architektūrinį konkursą rengianti kompanija „Malcolm Reading Consultants“ pritarė be jokių diskusijų.

„M. Fuksas iš tikrųjų yra pasaulinio garso architektas, kuris visame pasaulyje projektuoja išskirtinius objektus. Tai, kad ši iškili asmenybė ne kartą lankysis Kaune ir dalyvaus „Mokslo salos“ konkurso komisijoje, mums – didelė garbė“, – sakė J. Audėjaitis.

M. Fuksą su Lietuva sieja šaknys, apie kurias architektas visuomet kalba su pasididžiavimu, mat jo tėvas – lietuvis žydas, kilęs iš Kauno. „Tas ligšiolinis ryšys su Kaunu ir tapo vienu iš faktorių, padėjusių jam apsispręsti dėl dalyvavimo vertinant „Mokslo salos“ projektus. M. Fuksui svarbus Kaunas, o mūsų miestui labai reikšmingas tokios aukštos kompetencijos žmogus“, – akcentavo P. Mačiulis.

Architektas M. Fuksas iki savo penkiasdešimtmečio profesoriavo Kolumbijos, Niujorko, Paryžiaus ir kituose universitetuose. Už savo kūrinius architektas pelnė daugybę garbingų apdovanojimų tarptautiniu mastu.

Jo profesiniame dosjė – ilgas sąrašas garsių ir išskirtinių architektūros objektų visuose pasaulio žemynuose. Vienas naujausių – Romoje suprojektuotas 55 tūkst. kvadratinių metrų ploto konferencijų centras ir viešbutis, perteikiantis architekto sumanytą debesies koncepciją. Architektūros meistro kūrybinį polėkį vaizdžiai įkūnija 2013 metais Kinijoje atidarytas unikalaus dizaino, apie pusantro kilometro ilgio Šendženo tarptautinio oro uosto trečiasis terminalas, savo forma primenantis stilizuotą lėktuvo siluetą.

Kauno savivaldybės inf.