Toks šildymas pasirinktas ir dėl aukštų higienos reikalavimų, ir dėl komforto. Investuota buvo ir į efektyviausius, A klasės, cirkuliacinius siurblius. Vis dėlto tai buvo ekonomiškiau, negu įrengti dar vieną
šilumos punktą. Pirmoji žiema parodė, kad perteklinės šilumos naujam pastatui sušildyti visiškai pakanka.
Pradėjus plėtoti šilumos dalijimosi idėją, kilo mintis panaudoti ir šaltį. „Apskaičiavome, kad gamykloje esančių šalčio įrenginių specialiai palikto rezervo visiškai pakanka naujam pastatui vėsinti, tad nereikėjo naujajame statyti ir papildomų šaldymo agregatų – tam irgi užteko nuvesti vamzdyną iki naujo pastato“, – pasakojo M. Kreivys.
Brangūs energijos ištekliai, pasak bendrovės „Prosfera“ vadovo, Lietuvą šiandien moko ūkiškai planuoti šildymo sistemas. Projektų, kur panaudojama perteklinė šiluma ar šaltis, daugėja – galimybę nuo šaldymo įrangos pasiimti šilumą jau įvertino logistikos, prekybos centrai.
Darbo sauga – prioritetas
Kad kartą dingusi elektra nesunaikintų ilgalaikių tyrimų rezultatų, buvo suprojektuotos patikimesnės elektros tiekimo sistemos, numatytas elektros generatorius ir rezervinio maitinimo įrenginiai, akimirksniu įjungiama rezervinė avarinio elektros tiekimo sistema.
Prie kai kurių darbastalių laboratorijose teko atvesti specialiąsias dujas: deguonį, angliarūgštę, metaną etc. – visa, kas reikalinga tyrimams, eksperimentams. Tam suprojektuota atskira sistema, išvedžioti chromuoto vario vamzdeliai, įrengta spinta jiems saugoti.
Įrengti švariąsias patalpas laboratorijoje nereikėjo, užteko ISO 9 standarto, tai yra suapvalintų kampų, lengvai plaunamų sienų ir kitų paviršių.
Vis dar nestandartinis reiškinys Lietuvos statybų aikštelėse – išskirtinė darbų saugos priežiūra. „Vadovaujantis „Teva“ standartais, sauga darbo ar statybų metu yra esminis dalykas“, – komentavo architektas V. Augustinavičius.
Mokslinių tyrimų centrą projektavę architektai ir konstruktoriai buvo paprašyti numatyti galimą pastato plėtrą į plotį ir į aukštį – tai leidžia ir detalusis planas. „Turbūt pirmą kartą mūsų praktikoje atsargos koeficientas 3 įgavo realią prasmę, – sakė V. Augustinavičius. – Pastatas suprojektuotas taip, kad ant jo gali būti pastatyti dar trys aukštai.“
Mokslinių tyrimų centro statyba (be laboratorinės įrangos) kainavo per 4 mln. litų (apie 1 mln. 160 tūkst. eurų).
