Bet užsakovas neprieštaravo dėl tokių reikalavimų“, – pasakojo V. Augustinavičius.
Užsakovas vertino projektuotojų pastangas ieškoti paties geriausio sprendimo. Net jei idėjos gimė jau baigus konkretų projekto etapą ir išleidus projektavimo pinigus. „Pamatėme tikrai kitokį požiūrį į darbo procesą, – pasidžiaugė architektūrinės projekto dalies vadovas. – Čia nebuvo sakoma, kad jau padarėme ir bus gerai. Užsakovų pozicija buvo tokia – gerai bus, kai nebeturėsime geresnės minties. Tad kilus naujai idėjai buvo klausiama, ar siūlomi pakeitimai nebeįeina į sutarties apimtį, ir jeigu atsakymas būdavo „ne“, buvo sudaroma nauja sutartis suteikiant galimybę padaryti geriau.“
Projektuotojai turėjo moralinę teisę atlikti nedideles korektūras: projektavimo dokumentai statybos leidimui gauti, užsakovui numačius gana trumpus laboratorijos įrengimo terminus, parengti vos per 4 mėnesius.
Svarbi buvo ir estetika
Projektuoti pastatą teko 3,5 metro peraukštėjančiame sklype. Architektas V. Augustinavičius juokauja: „Mes, lietuviai – lygumų žmonės, esame pratę vos apsižvalgę tokiame sklype galvoti, kaip pasistatyti atramą ir išlyginti aukštį. Bet šiuo atveju reljefą pavyko išnaudoti visai jo neperformuojant, ir tas peraukštėjimas davė naudos. Cokoliniame aukšte buvo įkurtos sandėliavimo patalpos, ir prie jų įrengtas patogus tiesioginis privažiavimas. Įėjimai į pastatą yra du, skirtingose pusėse, ir abu – iš antžeminio lygio.“
Konstruktyvo statybą nukėlus žiemai, kai negalimi vadinamieji šlapieji procesai, teko atsisakyti suprojektuoti mūro sienas ir vėdinamuosius fasadus. Mūras buvo pakeistas kompozicinėmis plokštėmis ir siekiant estetikos apdailintas, kaip numatyta anksčiau, „Rheinzink“ skarda.
Projektuojant naująjį „Teva Baltics“/„Sicor Biotech“ mokslo pastatą buvo suplanuota pasiekti B klasės energinį efektyvumą. „Pastatas tikrai šiltas ir sandarus – buvo atliktas sandarumo testas, – komentavo architektas V. Augustinavičius. – Bet norėdami gauti A klasės sertifikatą, ko gero, būtume turėję vargo dėl laboratorijos ypatumų – čia naudojama įranga yra imli energijai.“
Panaudota gamyboje išsiskirianti šiluma
VAS ir bendrovės „Prosfera“ komandai teko pasirūpinti tuo, kad sklype greta Santariškių medicinos miestelio suplanuotas pastatas netaptų triukšmo taršos šaltiniu. „Rinkomės pačią efektyviausią, tyliausią įrangą – pavyzdžiui, šalčio mašiną, nes šios vasarą kelia didelį triukšmą“, – aiškino V. Augustinavičius. Tiesa, vėliau buvo rasta dar geresnė išeitis: vėsinimas, kaip ir šildymas, naujajam pastatui buvo prijungtas iš atokiau nuo ribos su Santariškių miesteliu esančio „Teva Baltics“/„Sicor Biotech“ gamybos korpuso.
Bendrovės „Prosfera“ direktorius, laboratorijos inžinerinių dalių projektavimo projektų vadovas Mantas Kreivys džiaugiasi, kad pavyko rasti būdą panaudoti perteklinę šilumą: „Gamyboje šį įmonė naudoja nemažai ir garo, ir šilumos. Gamyba vyksta nenutrūkstamai. Kam švaistyti turimus išteklius ir gamintis naujus?“
Gamyklos pastato šilumos punkte sumontuotas pagalbinis šilumokaitis, kuris iš antrinės žaliavos – garo – pasiima šilumą ir maždaug 60 metrų ilgio vamzdynais nukreipia ją į naująjį pastatą, kur išvedžiotas grindinis šildymas.
