Laimingi darbuotojai dirba geriau. Tai – konkurencingoje šiandienos darbo rinkoje jau savaime suprantama tapusi mintis. Tačiau kas konkrečiai biure didina darbuotojų pasitenkinimą ir efektyvumą?

„Kasdieniame darbe mus veikia ne tik tokie savaime suprantami veiksniai, kaip santykiai su kitais žmonėmis, mėgstamas darbas ar – priešingai – nepatinkančios užduotys, bet ir mus supanti aplinka. Ji daro tiek tiesioginę, tiek ir sunkiau pastebimą, netiesioginę įtaką darbuotojų nuotaikai, emocinei būsenai ir gebėjimams atlikti darbą, kurti rezultatus įmonei“, – teigia ISM ekonomikos ir vadybos universiteto profesorė Rūta Kazlauskaitė.

Ji kartu su kolege, ISM ekonomikos ir vadybos universiteto docente Ieva Augutyte-Kvedaravičiene ir „Darnaus miesto laboratorija“ pirmąkart Lietuvoje atliko išsamų tiriamąjį darbą apie biuro aplinkos poveikį darbuotojų savijautai ir veiklos rezultatams. Tyrimas vyko dviem etapais: buvo išanalizuoti jau publikuoti kitų šalių mokslininkų darbai ir apklausti modernių Vilniaus bei Kauno biurų darbuotojai.

Prastai išplanuotame biure – mažiau kruopštumo

Nagrinėdamos Vilniaus ir Kauno moderniuose biuruose dirbančių žmonių savijautą, „Darnaus miesto laboratorijos“ tyrimo autorės tikrino, ar ir kaip biuro aplinka lemia darbuotojų gebėjimus.

Rezultatai atskleidė, kad darbo kokybę ir kruopštumą jį atliekant labiausiai didina trys darbo vietos veiksniai: tinkamas apšvietimas, mažas triukšmo lygis ir galimybė pertraukas leisti lauke. O biuro išplanavimas – priešingai – daro neigiamą poveikį kokybei ir kruopštumui.

„Interjeras bei išplanavimas – prasčiausiai darbuotojų įvertinti biuro aplinkos veiksniai abiejuose miestuose. Matant, kokią įtaką jie turi darbo kokybei ir darbuotojų savijautai, į šią žinutę atsižvelgti darbdaviams – privaloma. Galima nujausti, kad prastų vertinimų šie aspektai susilaukė todėl, kad, įrengiant biurus, darbuotojų nuomonės nebuvo atsiklausiama, netinkamai įvertinti jų poreikiai“, – sako I. Augutytė-Kvedaravičienė.

Savo biurų išplanavimą darbuotojai Vilniuje ir Kaune įvertino 6,1 balo iš dešimties, interjerą – 6.

Motyvaciją pakelti gali ir kavinės

Lietuvos darbuotojų apklausa taip pat parodė, jog motyvaciją labiausiai didina geras apšvietimas ir pasitenkinimas triukšmo lygiu biure.

Apšvietimas ir triukšmo lygis – du geriausiai Vilniaus bei Kauno biuruose įvertinti fizinės aplinkos aspektai. Apšvietimo vertinimas siekia net 8,2 balus iš dešimties, triukšmo lygis – 7,5.

Remiantis mokslininkių atlikta užsienio literatūros apžvalga, galima teigti, jog viena labiausiai darbuotojus tenkinančių apšvietimo formų yra mėlyna spalva praturtinta natūrali dienos šviesa. Toks darbo vietos apšvietimas ne tik mažina nuovargį, bet ir didina motyvaciją, skatina efektyvumą. Itin teigiamai taip pat vertinama ir šilta dirbtinė šviesa – ji didina kūrybingumą.

Dar vienas įdomus Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatas: reikšminga netoli biuro esančių maitinimo vietų pasiūlos teigiama įtaka darbuotojų motyvacijai.

„Pagal iš klientų gaunamas užklausas matome, kad poreikis greta biuro turėti visas paslaugas sparčiai auga – svarbios tampa ne tik maitinimo įstaigos, bet ir sporto klubai, grožio centrai, parduotuvės ir visos kitos kasdienės paslaugos bei pramogos. Šiandien kuriami verslo centrai negali būti izoliuoti ar uždari – jie turi atsirasti įprasto miesto gyvenimo epicentre. Taip juose dirbantys žmonės taupo laiką, auga jų gyvenimo kokybė, pasitenkinimas darbu ir gyvenimu apskritai.

Pavyzdžiui, būtent tokią aplinką kuriame „Paupyje“ – greta verslo centro ten įsikurs kavinių, restoranų, barų, nedidelių parduotuvėlių ir renginių kupinas turgus, kino teatras, įvairios kasdienės paslaugos, o pačiame verslo centre – sporto klubas“, – teigia „Darnaus miesto laboratoriją“ įkūrusios NT bendrovės „Darnu Group“ turto valdymo direktorius Linas Savickas.

Dirbti kartu vengia, kai karšta

Darbuotojai yra labiau linkę bendradarbiauti, kai juos džiugina biuro interjeras, apšvietimas ir vyrauja tinkama temperatūra. Apklausoje dalyvavę vilniečiai bei kauniečiai teigia, jog šie trys veiksniai reikšmingai keičia požiūrį į komandinį darbą.

„Darnaus miesto laboratorijos“ apžvelgti užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, jog darbuotojai geriausiai jaučiasi kambario – maždaug 22 laipsnių temperatūroje. Vėsesnis oras biure, nors ir mažina motyvaciją bei pasitenkinimą, vis dėlto neturi tokios didelės įtakos darbo kokybei, kaip karštis. 28 laipsnių ir aukštesnė temperatūra itin neigiamai veikia gebėjimą efektyviai dirbti ir darbo kokybę.

Apklausos užsienyje rodo ir tai, kad didelę reikšmę darbuotojų gerovei turi galimybė patiems kontroliuoti savo darbo aplinką.

„Asmeninis mikroklimato valdymas, leidžiantis nusistatyti ne tik savo darbo vietos temperatūrą, bet ir apšvietimą bei vėdinimą, yra dar viena šiuolaikiniams verslo centrams privaloma savybė. Ne tik moksliniai tyrimai, bet ir nuolat gaunami nuomininkų, klientų atsiliepimai rodo, jog tai – darbuotojų gerovę ir tarpusavio santykius itin veikianti inovacija“, – sako L. Savickas.

Tyrimo dalyviai Vilniuje ir Kaune teigė, kad bendrai jų pasitenkinimą darbu labiausiai didina tinkamas triukšmo lygis, geras išplanavimas ir patinkantis interjeras, taip pat – vaizdas pro langą. Užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad darbuotojai labiausiai nori pro langą matyti gamtos elementus.

„Darnu Group“ inf.