Pašnekovas paminėjo čekišką paramos modernizacijai modelį. Gavę visą reikiamą informaciją, čekai patys sprendžia, kokią energinio naudingumo klasę nori pasiekti – C, B ar A+. O ar modernizuotas daugiabutis gaus paramą ir kokio dydžio ji bus, paaiškės tik tada, kai namas bus baigtas tvarkyti. Tada ateina komisija, išmatuoja, apskaičiuoja ir nustačiusi, kokiai klasei jis priklauso, skiria atitinkamą kompensaciją. Žodžiu, valdžia tik nustato ekonominius laiptus, o žmonės žino: kuo daugiau sutaupys, tuo daugiau paramos gaus.

Lietuvoje, apgailestavo specialistas, paskatų siekti B, A ar A+ klasės nėra. „2020 metai atlekia su vėju, o pastatų sektorius yra inertiškas, ciklai skaičiuojami 30 metų. Todėl sprendimus reikia priimti jau dabar“, – sakė R. Gatautis.

Reikia ilgalaikio plano

Kita didelė Lietuvos problema yra nesugebėjimas planuoti daugiau nei paskirų pastatų atnaujinimą. „Savivaldybėms, – atkreipė dėmesį R. Gatautis, – turėtų rūpėti įvertinti, kuris miesto pakraštys labiausiai sugriuvęs ir kaip planuoti ilgalaikį procesą mieste, kaip tai atsilieps inžinerinių miesto tinklų plėtrai (pirmiausia šilumos, elektros, gamtinių dujų tiekimui, o tai susiję su gatvių perkasimu ir t. t.), kiek reikės lėšų infrastruktūrai sutvarkyti. O infrastruktūrai tvarkyti reikia parengti rimtus planus, projektus, juos patvirtinti, gauti finansavimą. Nacionaliniu lygmeniu privalu parengti bent 20 metų planą, numatyti paramos mechanizmą, pinigų paramai užtikrinimą, specialistų (projektuotojų, architektų, statybininkų, kontrolės institucijų) parengimą, pilotinių projektų organizavimą ir finansavimą. Visa tai yra didžiulis mechanizmas, ir jis turi būti tinkamai valdomas.“

Energetikos ir termoinžinerijos technologijos mokslų daktaras paminėjo teigiamą Kauno pavyzdį. Miestas turi parengtą išsamią daugiabučių analizę, taip pat patvirtintą energetikos strategiją, apimančią šilumos naudojimą (su išsamia daugiabučių modernizavimo kvartalais programa, įskaitant požeminius inžinerinius tinklus ir aplinkos tvarkymą), šilumos perdavimo vamzdynų modernizavimo analizę, šilumos gamybos plėtros planus ir išsamias skaičiuotes; išnagrinėta apie 80 ilgalaikių visos sistemos pertvarkymo variantų. Tiesa, Kauno energetikos strategija tebelaukia įgyvendinimo.

„Bandymai pagaliau išjudinti masinę daugiabučių namų modernizaciją turėtų nuteikti optimistiškai, tačiau nuoseklaus, racionalaus požiūrio ir aiškių ilgalaikių planų kol kas trūksta ir savivaldos, ir nacionaliniu lygmeniu“, – reziumavo R. Gatautis.