Modernūs biurų pastatai tampa reikšmingi ne tik dėl ekonomiškų darbo vietų, platesnių verslo perspektyvų – jie formuoja miesto dalies veidą ar net įgauna netikėtų simbolinių funkcijų. Biurų pastatas RIVER HALL Kaune, iškilęs tarp Neries upės ir šlaito, netgi tapo skiriamuoju miesto vartų ženklu, tarsi pasitinkančiu ir įleidžiančiu į senamiestį.
Pažymi senamiesčio ribą
Architekto Gintauto Natkevičiaus projektuotas biurų pastatas RIVER HALL – vienas iš neseniai užbaigtų naujų statinių besikeičiančioje Jonavos gatvėje. Anot projekto autoriaus, Jonavos gatvė, kaip ir Savanorių prospektas, atveda iš kitų miestų į Kauno centrą, tačiau joje nėra tokio chaotiško, sunkiai suvaldomo, išmėtyto užstatymo, persipynusių laikotarpių, o daugiausia savitumo jai suteikia išsidėstymas tarp Neries upės ir šlaito.
G. Natkevičius kalba, kad panašiu metu skirtingose gatvės pusėse iškilę biurų pastatai RIVER HALL ir „Kauno dokas“ tarsi pagrindiniai miesto vartai žymi ribą, ties kuria sušmėžuoja bažnyčių bokštai, prasideda senamiestis. Abu pastatai gana stambūs, ženkliški, į kuriuos norom nenorom atkreipiamas dėmesys. „Labai džiaugiuosi, kad tai biurų pastatai, nes jie visą dieną yra gyvi, juose kažkas vyksta, atvažiuoja ir išvažiuoja automobiliai“, – tvirtina architektas. Jo nuomone, biurų pastatuose dirbančių žmonių kontingentas yra kiek kitoks nei, tarkime, besilankančių aplinkinėse prekybos vietose, tai suteikia vietai ir solidumo, ir gyvybės.
Išsaugota automobilių aikštelių tradicija
Architektas pasakoja, kad dar gerokai anksčiau sklype įrengta didžiulė automobilių stovėjimo aikštelė būdavo labai reikalinga per miesto šventes, kada miestas uždarytas ir į senamiestį automobiliai neįleidžiami. Nuo tada išlikusi tradicija automobilius palikti Jonavos gatvėje. „Pagrindinė mintis galbūt skamba labai buitiškai ir banaliai, bet vis dėlto norėjosi šioje miesto prieigoje palikti kiek įmanoma daugiau patogių automobilių aikštelių“, – projekto idėją komentuoja architektas. Tokiam sprendimui įgyvendinti buvo nuspręsta biurų pastatą pakelti virš automobilių aikštelės, kad išliktų automobiliams statyti skirtos vietos, o užimtos būtų tik tos, iš kurių patenkama į pastato holus su liftais.
Nusprendus statinį pakelti virš žemės, buvo laimėta ir dėl tam tikros jo išraiškos: didžiulis pastatas iš keturių tūrių atrodo tarsi plevėsuojantis, pakibęs ore. Tai sukuria papildomos dinamikos ir intrigos.
Buvo siekta atrasti santykį tarp funkcionalumo ir estetikos ne žaidžiant detalėmis, o kuriant išraiškingą, įsimenantį akiai tūrį. Architektas sąmoningai pabandė laimėti daugiau funkcionalumo suapvalinęs pastato kampus, kad atrodytų kaip nugludintas akmuo, ir suskaidęs jį į keturis tūrius. Jo manymu, vientisas, pernelyg didelis pastato tūris greičiausiai būtų buvęs trūkumas – vargu ar atsirastų nuomininkų per visą didžiulio ploto aukštą, o štai mažesni jų plotai tapo patogesni nuomai.
Įvertintas BREEAM standartu
Architektas sako, kad pastate buvo parinktos dalykiškos ir paprastos apdailos medžiagos, tinkamiausios biurui. Garso komfortui užtikrinti panaudota kiliminė danga ir pakabinamosios aliuminio lubos. Pastatas buvo projektuotas ir sertifikuojamas pagal tarptautinį tvarių pastatų vertinimo standartą BREEAM. Tai tik patvirtina išskirtinę pastato kokybę ir efektyvius inžinerinius sprendimus, kurie gerokai sumažina pastato eksploatavimo sąnaudas ir suteikia išskirtinį komfortą pastate įsikūrusių įmonių darbuotojams. Verslo centras RIVER HALL yra pirmasis ir kol kas vienintelis pagal šį standartą sertifikuotas pastatas Kaune. Taigi, patalpas nusprendusios nuomotis užsienio įmonės gali būti tikros dėl tarptautinius standartus atitinkančios kokybės.
Painūs gatvės pokyčiai
G. Natkevičiaus nuomone, daug sutapusių palankių aplinkybių lėmė Kauno miesto proveržį iš sąstingio. Jis prognozuoja, kad daugiausia pokyčių laukia Vilijampolės mikrorajono, ypač pastačius pėsčiųjų tiltą, sujungsiantį jį su senamiesčiu. Kita perspektyvi vieta – Aleksotas, išsidėstęs kitapus Nemuno, tarsi oponuojantis miestui. Tai naujos, įdomios, bepradedančios judėti miesto dalys, suteikiančios intrigos, kokia linkme jos plėtosis toliau.
Nors pašnekovas sutinka, kad Jonavos gatvė yra labai įdomi savo išsidėstymu tarp šlaito ir upės, vis tik didžiausia problema, kad kažkada joje nebuvo laiku susiorientuota – gatvė buvo traktuota kaip nesvarbi vieta, kurioje galima bet ką statyti. „Gatvės krūvis persikėlė, atsidarė vartai į senamiestį, ir ji jau nebėra nesvarbi“, – atkreipė dėmesį architektas. Jis įsitikinęs, kad vieno recepto šiai gatvei nesą, tačiau tiki, kad viskas šiuo metu yra architektų, projektuosiančių būsimus pastatus, rankose – kiek jie bus profesionalūs, ar jų kuriami objektai sugebės derėti su kitais.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 6.
