• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Polistireninis putplastis: mitus išsklaidė ilgametė stebėsena

2014 liepos 13 d.

Nuotraukoje: Bruncko gyvenamojo kvartalo teritorija, Vokietija.

Įgyvendintų novatoriškų projektų stebėsenos stoka sudaro pagrindą kurti įvairius mitus apie panaudotų sprendimų ir medžiagų tinkamumą. Panaši situacija pasaulinį koncerną BASF privertė išsklaidyti dvejones dėl polistireninio putplasčio naudojimo.

„Yra keletas nusistovėjusių mitų apie polistireninį putplastį, naudojamą pastatams termoizoliuoti. Pavyzdžiui, esą ši medžiaga kenkia aplinkai, efektyviai veikia tik penkerius metus, esą izoliuotame pastate negera gyventi. Taip pat manoma, kad polistireniniu putplasčiu termoizoliuotame name jaučiamasi kaip plastikiniame maiše, kad greitai įsiveisia pelėsių. Daugiametė stebėsena parodė, kad šie mitai ir liko mitais“, – sakė kompanijos BASF atstovas Baltijos šalims, Baltarusijai ir Ukrainai Arturas Indičianskis.

Tam, kad būtų išsklaidytos dvejonės, susijusios su gyvenimo kokybe polistireniniu putplasčiu izoliuotuose pastatuose, koncernas BASF nutarė atgaivinti Bruncko gyvenamąjį kvartalą Vokietijoje, šalia savo gamyklos Liudvigshafeno mieste.

Kompanijai BASF nuosavybės teise priklausantys objektai buvo statyti 1930 metais. Suprantama, energiškai jie buvo visiškai neefektyvūs, tačiau anuomet niekas apie tai negalvojo. Antrojo pasaulinio karo metais kvartalas buvo sugriautas, po tam tikro laiko vėl atstatytas pagal pirminius to meto planus.

Tačiau atkuriant pastatus nepaisyta energinio naudingumo, statybai naudotos ne naujausios medžiagos. Rezultatas – didelis energijos naudojimas, pastatuose nejauku gyventi. 1990 metais jų užimtumas siekė vos 20 proc.

1996 metais buvo parengta koncepcija Bruncko gyvenamajam rajonui atgaivinti. Pagal ją buvo pertvarkyta gyvenamoji aplinka, dėmesys sutelktas į ekologiją ir energinį efektyvumą, parengti tinkami sisteminiai sprendimai, kad būtų pasiektas kuo mažesnis šilumos energijos naudojimas.

Kompanijos BASF atstovas A. Indičianskis sakė, kad pagal koncerno metodiką energinis naudingumas matuojamas litrais kuro, sunaudojamo vienam kvadratiniam būsto metrui šildyti per metus. Pagal tai namai skirstomi į 7, 5 ar 3 litrų. Vienas litras prilyginamas 10 kWh energijos.

Gyvenamasis rajonas buvo atnaujinamas bemaž dešimtmetį – nuo 1997 iki 2006 metų, pradedant koncepcijos, techninių sprendimų rengimu, baigiant jų įgyvendinimu. Nuo 1998 metų rinkai buvo pasiūlytas naujas produktas – pilkasis polistireninis putplastis neoporas, pasižymintis didesniu tankiu ir geresnėmis izoliacinėmis šilumos ypatybėmis. Būtent neoporas naudotas atnaujinant pastatus Bruncko gyvenamajame rajone.

Energiškai efektyviausiuose (3 litrų) namuose ne tik pasitelkti šiuolaikiniai termoizoliaciniai sprendimai, bet ir įrengta naujoviška vėdinimo sistema su šilumogrąža. Sumontuoti didesni langai suteikė galimybę geriau įsisavinti saulės energiją, o patobulinta jų technologija neleidžia patirti didelių šilumos nuostolių žiemą. Panaudojus šiuolaikinius šilumos siurblius atnaujinta ir šildymo sistema. Pagal Europos standartus šie pastatai tapo bemaž nulinio energijos naudojimo.

„Bene svarbiausias šio projekto akcentas – pastatų stebėsena. Analizuota, ar bėgant laikui nesikeičia termoizoliacinės medžiagos struktūra, kitos ypatybės, ar gyventojai gerai jaučiasi neoporu termoizoliuotuose pastatuose, kaip mažėja šildymo išlaidos, koks tokios investicijos atsipirkimo laikotarpis. Buvo svarbus ir ekologinis aspektas – kaip mažėja į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekis termoizoliuotuose namuose“, – pasakojo A. Indičianskis.

Techninė pastatų būklė buvo įvertinta praėjus dešimčiai metų nuo jų atnaujinimo. Ekspertų išvados leido paneigti mitus: polistireninio putplasčio ypatybės po dešimtmečio liko nepakitusios, nematyti jokių medžiagos senėjimo tendencijų.

Žinoma, defektų šiltinimo sistemoje pastebėta, tačiau ekspertai išanalizavo, kad jų atsirado ne dėl termoizoliacinės medžiagos netinkamumo, bet dėl montavimo klaidų. Galiausiai apskaičiuotas ir ekonominis Bruncko gyvenamojo rajono atnaujinimo naudingumas: per metus sutaupoma 378 tūkst. litrų kuro, o tai prilygsta 13 benzovežių.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad