Blog

„MiTek“: sistema, kurios pritaikymą riboja tik fantazija

Prieš keliolika metų Lietuvą pasiekusi medinių konstrukcijų projektavimo, gamybos ir montavimo sistema „MiTek“ iki šiol dažniausiai buvo naudojama stogo santvaroms įrengti. Sostinės vakarinio aplinkkelio III etapo statyba žymi naują pradžią – naudojant „MiTek“ sistemą pirmąkart Lietuvos susisiekimo infrastruktūros projekte buvo įrengti klojiniai keturiems viadukams.

Naujas etapas – darbai susisiekimo infrastruktūrai

Medines metalinėmis dygliuotomis plokštelėmis sutvirtinamas santvaras gamino trys Lietuvos įmonės – „Ecodomus“ (Kaunas), „Eivuda“ (Klaipėda), „Inovatyvi statyba“ (Vilnius). Tokio susitelkimo dėka pavyko užtikrinti, kad generalinis rangovas ir subrangovai nepatirtų nė dienos prastovų dėl klojinių gamintojų kaltės. Dėl šio tikslo, komentavo bendrovės „Eivuda“ direktorius Vytautas Bružas, kartais reikėdavo paskubėti lengvai, kartais – net labai stipriai. Tačiau dabar, neprisvilus pirmam blynui, galima tikėtis pelnyto atlygio – naujų darbų susisiekimo infrastruktūros projektuose. Ir galbūt tai bus naujas etapas ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos valstybių statybų rinkose.

Sujungiamųjų elementų gamybos srityje pasaulyje pirmaujančios kompanijos „MiTek Industries“ atstovas Baltijos šalims, „MiTek Baltic“ vadovas Intaras Dicmanis pripažino – tokios rūšies projekto, akivaizdžiai įrodančio šios sistemos efektyvumą, laukta seniai. Iki šiol visose trijose Baltijos valstybėse „MiTek“ sistema kelią skynėsi panašiai – stiprindama pozicijas stogų konstravimo srityje, kartkartėmis džiugindama gamintojus novatoriško technologijos pritaikymo pavyzdžiais, bet vis netapdama tokia naudinga statybų sektoriui kaip kitose Europos šalyse ar Kanadoje.

Todėl I. Dicmanis neslepia džiaugsmo dėl pralaužtų ledų: „Didžiuojuosi Lietuvos gamintojų dalyvavimu aplinkkelio statybose taip pat, kaip ir jie patys, didžiuojuosi, kad dirbu su šia technologija, didžiuojuosi ir tuo, kad ji naudojama tokio masto projekte.“

Gamykliniai klojiniai – patikimesni

Projekto koordinatorius, beveik 20 metų naudodamasis „MiTek“ technologija projektuojantis bendrovės „Statybų lyga“ vadovas, technikos mokslų daktaras Darius Mykolaitis apskaičiavo – nuo šių metų sausio iki birželio keturiems viadukams, kurių bendras ilgis – 610 metrų, trijose gamyklose pagaminta 1208 elementai, jiems sunaudota 260 kubinių metrų medienos ir 2000 kvadratinių metrų dygliuotų plokštelių. Birželio 13-ąją į statybos aikštelę atkeliavo paskutiniai gaminiai, atėjo laikas betonavimo darbams. Bendra sutarties suma – 250 000 eurų.

Ar technologiją išbandyti pasiryžusiam projekto generaliniam rangovui, bendrovei „Kauno tiltai“, apsimokėjo šis pasirinkimas? Bendrovės „Inovatyvi statyba“ direktorius Algis Kviklys įsitikinęs, kad taip ir visais 200 procentų: „Gamykliniai gaminiai tikrai gerokai pranašesni už statybos vietoje pagamintus klojinius. Tiksliai sumontuoti klojinius aikštelėje, kai kalti tenka ranka, neįmanoma. O norint palaikyti tokį tempą, koks galimas kelioms gamykloms dirbant drauge, statybų aikštelėje reikėtų 100 žmonių komandos. Be to, kiek žinau, rankomis kalant klojinius didesnė ir medžiagos išeiga. Taigi vertinant finansiškai tai buvo naudinga generaliniam rangovui – manau, kad visa kam jis sutaupė 15–20 proc. sąnaudų.“

Montuoti galima ir nepalankiu oru

„Statybų lygos“ vadovo D. Mykolaičio patirtis rodo, kad jeigu tokias konstrukcijas darbininkai iš medienos tašų gamintų vietoje, būtų sugaišta triskart daugiau laiko. Be to, būtų neaišku, ar vietoje sukaltos konstrukcijos teisingai apskaičiuotos betono apkrovai atlaikyti. O „MiTek“ – sertifikuota sistema, kuriai gamintojai suteikia garantijas.

„Eivudos“ direktorius V. Baužys atkreipė dėmesį į kitą detalę – didžiausi darbai montuojant klojinius vyko itin sudėtingu statyboms periodu – nuo sausio iki kovo mėnesio, tad jei ne gamykliniai pusfabrikačiai ir nesudėtingą montavimą garantuojanti „MiTek“ sistema, darbus žiemą būtų tekę stabdyti ne kartą.

„Žinoma, galima prisiminti, kad anksčiau statybų aikštelėje ir plytas gamindavo. Tačiau šiandien siekiama kuo daugiau darbų padaryti gamyklose po stogu. Tai leidžia dirbti kokybiškiau, efektyviau, prisitaikant prie oro sąlygų. Skandinavijos šalyse tokius klojinius gamina net mažiausiam tilteliui ar viadukui. Gal ir Lietuvoje dažnės atvejų, kai statytojai nebegalvos kaip šiandien – kad verčiau ilgiau užtruks, bet tuos pinigus ne gamyklai atiduos, o sau pasiliks. Viskas priklauso nuo požiūrio – ar reikia greičio ir tikslumo, ar tiesiog kad būtų padaryta“, – sakė V. Bružas.

A. Kviklys pabrėžė – tie auksarankiai, kurie visą gyvenimą pratę patys meistrauti klojinį atraminei sienelei ar tilteliui per upelį, ne visada net ir žino apie alternatyvias galimybes – kad gamyklos gali jiems padėti ir tai net nebus brangiau. Ir tų medinių konstrukcijų pritaikymų – daugybė. Tereikia išradingumo.

„MiTek“ sistemos privalumų nebereikia ilgai aiškinti tik stogininkams ir jų užsakovams – maksimalų konstrukcinį tvirtumą ir lengvumą užtikrinančios santvaros vertinamos tų, kurie nenori šiai namo konstruktyvo daliai sugaišti mėnesį. Anot bendrovės „Ecodomus“ vadybininko Jono Dragūnevičiaus, individualiųjų namų statytojų, kurie vertina tai, kad stogo santvaros atvežamos vienu automobiliu, o surenkamos per dieną – vis daugiau. Ir Lietuvoje, ir Latvijoje, ir Estijoje stogo santvaros sudaro apie 90 proc. visų užsakymų, susijusių su „MiTek“ technologija.

Užtikrina milimetrinį tikslumą

Naujas gaminys – viadukų klojiniai – gamintojams nebuvo didelis iššūkis: konstrukcijos beveik niekuo nesiskiria nuo naudojamų stogo santvaroms. „Tai ta pati detalė, tik kitos formos, tiesa, jos gamyba reikalauja daugiau atidumo ir laiko, nes čia daugiau sujungimo taškų. Tikslumas irgi itin svarbus – iki milimetro“, – paaiškino „Ecodomus“ vadybininkas J. Dragūnevičius.

Analogiškas tikslumas buvo svarbus ir projektuojant viadukus. Bendrovės „Inovatyvi statyba“ vadovas A. Kviklys tvirtino, kad šis projektas su „MiTek“ technologija nebūtų įgyvendintas, jei ne „Statybų lygos“ inžinierių profesionalumas ir patirtis: „Tai kelia pagarbą: pats esu statybininkas ir žinau, ką reiškia apskaičiuoti ir apkrovas, ir ekscentrines jėgas, ir cemento, ir armatūros kiekius, o jie sugaudo viską milimetrais. Jie ne paišytojai, o tikri inžinieriai.“

„Eivudos“ direktorius V. Bružas irgi pasidžiaugė dar viena proga dirbti su itin patyrusia „Statybų lygos“ komanda.

„Individualiuosius namus ar garažus projektuoti naudodama „MiTek“ sistemą gali kiekviena įmonė, kuri turi inžinierių konstruktorių – tereikia pasirašyti sutartį su kompanijos „MiTek Baltic“ atstovais, už simbolinę kainą įsigyti programinę įrangą, ir galima dirbti. Tačiau „Statybų lygai“ šiandien niekas neprilygsta išradingumu ir projektų sudėtingumu“, – sakė V. Bružas.

Rasti racionaliausią sprendimą kiekvienam projektui – pastato ar statinio konstrukcijoms, užtikrinti tikslumą, pagaliau išvengti klaidų, projektuotojams, pasak bendrovės „Statybų lyga“ inžinieriaus Žydrūno Jurgelionio, leidžia 3D modeliavimas.

„MiTek“ sistemos konstrukcijoms projektuoti įmonė naudoja šiuolaikinius BIM (ang. Building Information Modeling) standartus atitinkančią programinę įrangą „RoofCon / TrussCon“, kurią pasitelkiant klojinių konstrukcijų projektavimas supaprastėja ir įvykdomas per sąlygiškai trumpą laiką.

„Svarbiausia yra geometrijos atitikimas ir tinkamas apkrovų įvertinimas“, – apibendrino Ž. Jurgelionis.

Trys klojinius gaminusios įmonės ir jų darbo koordinatoriai bei projektuotojai jau išklausė užsakovo – bendrovės „Kauno tiltai“ – pagyrų. Dabar norėtų „MiTek“ sistemos naudingumą įrodyti ir transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ statytojams.

mitek_logai

 RĖMĖJO TURINYS 

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.