Juo labiau gamintojai teigia, kad apšiltinus atitvaras polistireniniu putplasčiu jų izoliaciniai šilumos parametrai nekinta visą pastato eksploatavimo laikotarpį“, – pasakojo Č. Ignatavičius.
Lietuvos ir kitų šalių patirtis rodo, kad gerą pastatų šiltinimo kokybę galima nesunkiai pasiekti naudojant polistireninį putplastį. Modernizuojant Druskininkų, Ignalinos, Tauragės ir kitų miestų gyvenamuosius namus, kuriems šiltinti naudotas polistireninis putplastis, šilumos energijos sutaupoma 60 proc. ir daugiau.
„Išlaidos už šilumos energiją gali būti sumažintos piginant kurą, tobulinant šildymo ir vėdinimo sistemas. Tačiau šie veiksmai nesumažina šilumos nuostolių, patiriamų pro išorines atitvaras. Jei jų kokybė bus bloga, šilumos nuostoliai visada bus dideli, o patalpose bus prastos higienos, komforto sąlygos“, – teigė Č. Ignatavičius.
Todėl modernizuojant pastatus būtina šiltinti išorines atitvaras. Pažymėtina, kad kokybiškai apšiltinus išorines atitvaras sunaudojama mažiau šilumos energijos, o kitų priemonių efektyvumas tampa mažesnis. Šildymo ir vėdinimo sistemų efektyvumas yra didesnis, kai išorinių atitvarų kokybė yra bloga.
Pastatų energinio naudingumo klasę gerina rekuperacinės sistemos, šildymo, vėdinimo ir kitų komforto sistemų valdymo automatizavimas, išorinių sienų ploto santykis su langų, durų, stogų bei kitų atitvarų plotu. Tačiau, anot Č. Ignatavičiaus, praktika rodo, kad didžiausią efektą duoda išorinių sienų šiltinimas.
Gerų pavyzdžių jau turime
Lietuvoje irgi yra pavyzdžių, kai daugiabučiai buvo renovuoti ne paisant minimalių STR reikalavimų, bet vadovaujantis aukštesniais kokybės standartais. Antai prieš keletą metų Alytuje renovuotas daugiabutis namas paisant reikalavimų, kurių bus privalu laikytis nuo 2020 metų. Iki renovacijos Alytaus daugiabutyje kvadratiniam metrui šildyti per metus būdavo sunaudojama apie 200 kWh šilumos energijos. Po atnaujinimo – vos 30 kWh per metus.
Kai atsirado entuziastų, kurie pasiūlė daugiabutį Alytuje šiltinti storesniu putų polistireno sluoksniu, netruko ir tam prieštaraujančiųjų. Diskusijos, kokio rezultato ketinama siekti, kiek tai papildomai kainuos ir kokį duos efektą, truko bemaž dvejus metus.
„Laimė, skeptikus pavyko įtikinti, kad nereikia gyventi šia diena. Gyventojai labai greitai pajuto teigiamą efektą, ir tuomet jau daugelis ėmė sakyti, esą tai ir jų nuopelnas, kad pasiektas būtent toks rezultatas“, – juokėsi A. Indičianskis.
Pastato sienos buvo šiltintos 20 centimetrų storio pilkojo putų polistireno sluoksniu. Cokolis irgi šiltintas, bet pamatai – ne. Pasirinktas kitas, anot specialistų – efektyvesnis sprendimas. Buvo apšiltintos rūsio lubos, kad pirmojo aukšto gyventojai nesiskųstų žemesne temperatūra.
Jeigu izoliacinė sienų šilumos medžiaga būtų storesnė dar bent 5 centimetrais, šiluminė išorės atitvarų varža tenkintų pasyviojo namo reikalavimus. Tačiau tuomet būtų prireikę montuoti rekuperacinę sistemą, natūralaus vėdinimo nebūtų užtekę.
Langų gyventojai nusprendė nekeisti, nes daugelis senus išklypusius medinius langus jau buvo pasikeitę į plastikinius. Nors kai kurių butų langams jau dešimtmetis, jie nebuvo didžiausia šilumos švaistymo priežastis.
Tai dar vienas įrodymas, kad būtina šiltinti fasadą, nes senų daugiabučių sienų šilumos varža – labai bloga, per jas netenkama daugiausia šilumos.
Statybos taisyklių rekomendacijos
Šiltinant išorines pastatų sienas ir tinkuojant plonasluoksniu tinku ar klojant apdailos plytelėmis, būtina laikytis STR 2.01.10:2007 „Išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos“ reikalavimų. Vadovaujantis šiais reikalavimais, tokios šiltinimo sistemos tam tikrose vietose turi atitikti konkrečią atsparumo smūgiams kategoriją.
Tinkuojamos sistemos atsparumo smūgiams kategoriją fasaduose nurodo projektuotojai. Šiltinimo sistemos apdailai naudojant plyteles, šių vandens įgertis – w ≤ 6 proc. Šiltinimo sistemoje, dekoruotoje apdailos plytelėmis, turi būti daromos vertikalios ir horizontalios deformacinės siūlės (iki 6 metrų atstumu). Jos būtinai reikalingos ir ties deformacinėmis pastato siūlėmis.
Polistireninio putplasčio storis apskaičiuojamas pagal STR 2.05.01:2005 nuorodas.
Sienas rekomenduojama šiltinti uždėjus stogo dangą, nuo atmosferinių kritulių apsaugojus parapetus, karnizus ir kitas atviras horizontalias konstrukcijos virš šiltinamų sienų. Šios turi būti sausos ir švarios.
Stebėjimai rodo, kad yra daug atvejų, kai dažnai išorinių nuolajų galai yra netinkamai suformuojami ir neteisingai sujungiami su angokraščiais. Tokiose jungtyse susidaro plyšių, pro kuriuos į šiltinimo sistemą skverbiasi lietaus vanduo bei teršalai.
Siekiant išvengti išvardytų blogybių, turi būti tinkamai suformuoti išorinių nuolajų galai ir teisingai įterpti į angokraščius (≥ 20 milimetrų).
Tinkuojamos šiltinimo sistemos jungtys su langais, durimis ar kitais paviršiais darytinos paslankios, kad neatsirastų plonasluoksnio tinko bei polistireninio putplasčio pažeidimų ir į šiltinimo sistemą nesiskverbtų vanduo, teršalai. Jungtyse su langais, durimis ir kitais paviršiais turi būti montuojamos sandarinimo tarpinės.
