Pastatų energinis naudingumas: formalių rezultatų nebeužtenka

2014 birželio 7 d.

Teisės aktuose jau numatyta, kaip turime siekti energinio pastatų naudingumo, nuo kurių metų jie turės būti nulinio energijos naudojimo. Vienas svarbiausių žingsnių siekiant gerų energijos ypatybių – tinkamai apšiltinti statinius. Specialistų skaičiavimais, derami sprendimai padeda sutaupyti daugiau kaip 60 proc. šilumos energijos.

Atliko išsamią studiją

2005 metais Vilniuje įgyvendinus pavyzdinį Žirmūnų gatvėje 3 numeriu pažymėto namo modernizavimo projektą, vokiečių kompanijos „Basf“ iniciatyva buvo atlikta ir šalia esančių analogiškų daugiabučių studija.

„Basf“ atstovas Baltijos šalims, Baltarusijai ir Ukrainai Arturas Indičianskis sakė, kad atliekant studiją buvo įvertinta techninė analogiškų daugiabučių būklė, orientacija pasaulio šalių atžvilgiu. Atsižvelgiant į Lietuvos klimato sąlygas ir namui reikalingos šilumos energijos kiekį per mėnesį, buvo parengti trys siektini variantai: kad pastatas po renovacijos naudotų 50 kWh, 40 kWh ir 30 kWh šilumos energijos vienam kvadratiniam metrui per metus. Taip pat buvo numatytos priemonės, kurių reikia imtis norint pasiekti tokius rezultatus.

Priemonėse numatyta, kad norint pasiekti, jog namas sunaudotų 50 ar 40 kWh šilumos energijos vienam kvadratiniam metrui per metus, reikia šiltinti fasadą, stogą, cokolį, keisti langus, modernizuoti šildymo sistemą. O siekiant dar mažesnio energijos kiekio būtina įrengti ir rekuperacinę vėdinimo sistemą.

Atsižvelgiant į siektinus rezultatus, stogo šiltinimo sluoksnis turėtų būti atitinkamai nuo 10 iki 25 centimetrų, pastato sienų – 10–20, cokolio – 8–15 centimetrų storio.

Studijoje atkreiptas dėmesys, kad labai svarbu sutvarkyti šildymo sistemą, izoliuoti vamzdynus, sureguliuoti hidraulinę sistemą. Užsiminta ir apie individualiąją apskaitą.

„Individualioji šilumos apskaita – gana dažnai minimas dalykas. Tačiau tai nėra priemonė siekiant energinio efektyvumo, ji daugiau skirta norint taupyti šilumą individualiai ir žinoti, kiek mokėti. Energinio efektyvumo reikia siekti stengiantis, kad namas būtų tinkamai apšiltintas, sandarus. Be abejo, įtakos turi ir žmonių elgsena. Gali būti identiškai renovuoti namai, bet energijos naudojimas juose gali skirtis 30 proc. Tenka pastebėti, kad dažnai paliekamos neuždarytos lauko durys, gyventojai šilumą išleidžia pro atidarytus langus“, – pasakojo A. Indičianskis.

Siekiant didesnio energinio efektyvumo, visi numatyti renovacijos etapai turi būti atliekami kompleksiškai. Nereikia galvoti, kad vienais metais užtenka atlikti vienus darbus, kitais – kitus. Ir tai, kas numatyta projekte, anot „Basf“ atstovo, turi būti realizuojama, negali būti improvizuojama. Tik tuomet bus pasiektas lauktas energinis efektyvumas.

Reikia žvelgti į ateitį

Iki šių metų pradžios buvo reikalaujama, kad renovuoti daugiabučiai pasiektų ne mažesnę kaip D energinio naudingumo klasę. Nuo šių metų kartelė kilstelėta iki C energinio naudingumo klasės.

„Todėl ir kyla klausimas, kada renovuosime renovuotus daugiabučius. Nes žvelgiant į ateitį jau dabar reikia iš naujo renovuoti tuos objektus, kurie atnaujinti siekiant C energinio efektyvumo klasės. Labai keista, kad valdžia kartelę kelia pamažu, juk galėtų žengti vieną didelį žingsnį. Praeis treji metais, ir pamatysime, kad renovuojant pagal dabartinius minimalius reikalavimus pinigai buvo tiesiog išmesti“, – tvirtino A. Indičianskis.

Anot jo, Europoje geros praktikos pavyzdžių yra sočiai, išrasti dviračio nebereikia. Galima tik įvertinti klaidas ir jų išvengti, padaryti geriau. O svarbiausia – renovuoti ne pagal minimalius reikalavimus, bet žvelgiant toliau į ateitį, geriau užsandarinti mazgus, nepagailėti storesnio šiltinimo sluoksnio. Juk termoizoliacinės medžiagos kaina bendroje sąmatoje sudaro nuo 6 iki 10 proc., storinant sluoksnį nuo 12 iki 20 centimetrų. O sutaupyti galima kur kas daugiau.

Šiltinti atitvaras būtina

Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas Česlovas Ignatavičius irgi sutiko, kad būtina žvelgti į ateitį ir neapsiriboti minimaliais reikalavimais. Anot jo, gerai apšiltinti išorines atitvaras vienu metu yra ekonomiškai naudingiau, negu vėliau jas dar kartą šiltinti papildomai.

„Papildomos šiltinimo sistemos įrengimas ant modernizuotų pastatų išorinių atitvarų, siekiant pagerinti energinio naudingumo klasę, būtų kur kas sudėtingesnis, nepatogus ir brangesnis veiksmas už aukštesnės energinio naudingumo klasės pasiekimą, šiltinant storiau išorines atitvaras iš karto.

    Komentarai