„Žinant, kas parašyta teisės aktuose, man, atvirai kalbant, liūdna. Konversijos projektų planuojama daug, jie įgyvendinami. Turime ir puikių pavyzdžių, bet labai abejoju, ar jais tikrai galima didžiuotis, ar jie tokios pat kokybės kaip kolegų pristatomi užsienio pavyzdžiai, – pareiškė K. Matvejenkaitė. – Gal būtų galima pasakyti: žmonės, nebepirkite tų baisių butų, gal tada susimąstys plėtotojai, teisininkai, savivaldybės, Seimas ir kitos institucijos, gal tada bus imtasi radikalesnių sprendimų.“
Analizuojant esamus teisės aktus, K. Matvejenkaitei rūpėjo išsiaiškinti kiekvieną konversijos procesui padėti galinčią smulkmeną. Bet trumpai paaiškinti, kur ieškoti informacijos, problemų sprendimo būdų, susijusių su konversijos projektais, yra neįvykdoma užduotis, pripažino teisininkė.
„Tai daug skirtingų procedūrų, etapų apimantis procesas, tad sudėti jį į kelis teisės aktus tikrai negalime. O sudėtingas reguliavimas ir konversiją daro sudėtingą. Reikia svarstyti, kaip tuos teisės aktus susisteminti, kaip padaryti konversiją sklandesnę“, – ragina K. Matvejenkaitė.
Ne visas problemas būtina spręsti įstatymais
Anot teisininkės, svarstytinas klausimas, ar būtinas atskiro, konversijos problematiką aptariančio teisės akto atsiradimas, ar verčiau suformuluoti projektų įgyvendintojams ir dalyviams išsamias rekomendacijas. Užsienio praktikoje populiaru daugelį konversijai aktualių klausimų spręsti ne teisės aktais, o bendradarbiaujant šalims – NT plėtotojams, bendruomenei, atsakingoms institucijoms, sukuriant savotišką kodeksą, aptariantį, nuo ko dera pradėti procesus, kokių problemų gali kilti, kur ieškoti sprendimo būdų. Pasiskaičius tokį neprivalomą dokumentą jau galima užbėgti už akių daugeliui problemų, įsitikinusi K. Matvejenkaitė.
Vis dėlto jei teritorijų planavimą reguliuojantys teisės aktai juos aiškinant ir taikant ateityje valstybės, savivaldybių institucijų ir visuomenės būtų traktuojami ne kaip formalių administracinių procedūrų rinkinys (neįvertinant teritorijų planavimo procesu siekiamų konkrečių tikslų bei visuomenės poreikių), o kaip priemonė sklandžiam visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimui ir kokybiškoms pramonės teritorijų konversijoms užtikrinti, situacija irgi pasikeistų į gera.
Įstatymo reforma nepanaikino klausimų
Pasak K. Matvejenkaitės, sureguliuoti, palengvinti maksimalios konversijos procesus pabandyta šiemet įsigaliojusia teritorijų planavimo reforma. Nors naujoje įstatymo redakcijoje ir nėra aiškaus įvardijimo, kad tai sprendiniai konversijos tikslams pasiekti, vykdant maksimaliąją konversiją tinka universalios teritorijų planavimo normos. Reforma konversijos procedūras bando pagreitinti, bet teisės aktų skaičiaus nesumažino, tad tik pasikeitė teisės aktų pavadinimai ir normų turinys.
Teisininkė atkreipė dėmesį į vieną konversijos projektams grėsmingą įstatymo skylę: „Pagal naująją įstatymo redakciją numatyta, kad konversijų atveju parengiamajame etape, kai kuriama planavimo užduotis, lyg ir reikia atlikti taršos tyrimus, bet plačiau tai nedetalizuota. Lieka atviras klausimas, ką daryti su užterštomis teritorijomis, kas ir kada turi atlikti taršos tyrimus: nusistatyti veiksmų planą palikta pačiam planavimo organizatoriui. Yra tik keli teisės aktai, kurie kalba apie šių tyrimų vykdymą, teritorijų valymą, bet jie nenumato, kaip tai padaryti greičiau ir efektyviau konversijos atveju.
