Pirmas šių pavyzdžių laikomas vienu įspūdingiausių gyvenamųjų kvartalų projektų Europoje, antras kritikuojamas dėl to, kad projektuota neatsižvelgiant į kontekstą – gražūs, bet aukštybiniai pastatai suformavo sieną, nutraukė ryšius tarp miesto ir uosto, taigi ir fiordo.
Vienas motyvų suvienyti verslo ir savivaldos pastangas konversijos projektuose, specialistų teigimu, yra išaugančios galimybės pritraukti užterštoms teritorijoms valyti reikiamų lėšų iš europinių fondų. Urbanistas atkreipė dėmesį – ne vienu atveju užterštomis buvusios gamybinės zonos tapo ne dėl vykdytos veiklos, bet dėl įrangos grobstymo, prasidėjusio nutrūkus jų veiklai: kai demontuojant įrangą tokios taršios medžiagos kaip tepalai buvo išliejamos tiesiai ant žemės.
Efektyvaus savivaldos ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys – skaičiavimo prietaisų gamyklos „Skaiteks“ konversijos projektas. Be savivaldybės tarpininkavimo siekiant gauti europinę paramą ir finansinio pačios savivaldybės indėlio savo teritorijai išvalyti (tai kainuos beveik 13,5 mln. litų, iš jų 5,2 mln. litų sudaro Europos Sąjungos parama, 4,15 mln. litų – savivaldybės lėšos, dar 4,15 mln. litų – projekto plėtotojo lėšos) šimtamilijoninis projektas, ko gero, šiandien būtų dar nepradėtas.
Be griovimo darbų apsieinama retai
Ne tik specialistams akivaizdu – vieno savininko rankose laikomos konversijos vadžios duoda greitesnį ir efektyvesnį rezultatą nei pavienės išskaidyto NT savininkų pastangos. Pavieniai savininkai neturi galimybių įgyvendinti urbanistinę struktūrą ir architektūros išraiškos kokybę reikšmingai keičiančių projektų. Jie gali susitarti dėl vaikų aikštelės įrengimo, bet neturi galimybių keisti kvartalo vidaus struktūrą – imtis tokių projektų, kurie reikalauja didesnės intervencijos, tarkime – dalies statinių griovimo.
Bent dalinis pramoninės paskirties statinių išgriovimas yra retu atveju išvengiama konversijos proceso dalis.
Teisinę pramoninių teritorijų konversijos situaciją vertinusi advokatė Kristina Matvejenkaitė išskyrė du pagal teritorijos išvalymo apimtis atskiriamus konversijos tipus: maksimaliąją ir taikomąją. Maksimalioji konversija, reiškianti, kad gaivinamoje teritorijoje išgriaunama beveik viskas ir statoma iš naujo, gali būti vienintelė išeitis esant dideliam teritorijos užterštumui ir tuo atveju, jeigu nėra saugotinų statinių, pripažino K. Matvejenkaitė. Kaip tik tokiu principu iki šiol vykdyta dauguma konversijos projektų Lietuvoje. Specialistų teigimu, didelę įtaką sprendimui rinktis visišką zonos išvalymą turi didesnis darbų efektyvumas ir greitesnis projekto atsipirkimas.
Taikomoji, fragmentinė konversija vykdoma tais atvejais, kai nėra vieno savininko, kuris galėtų imtis esminės pertvarkos, arba kai tam nėra poreikio, taip pat tada, kai nėra teritorijos vientisumo.
Pirmas variantas, atkreipė dėmesį teisininkė, proceso vykdytojui parankesnis teisinio reglamentavimo aspektu – tam tinka šiandieniuose teisės aktuose numatyti sprendimo būdai. Antru atveju, kai pastatai naujai paskirčiai pritaikomi minimaliai transformavus teritoriją, tie patys teisės aktai gali netikti arba nespręsti visų problemų, nes tokiai teritorijai keliami kiti reikalavimai.
Spragos teisenoje verčia abejoti projektų kokybe
K. Matvejenkaitė patvirtino – išsamaus konversijos sąvokos aiškinimo teisės aktuose, ypač visa to, kas susiję su pramonės teritorijų konversija, nėra.
