Vilniaus, Panevėžio, Palangos savivaldybės, pasirengusios 3D modelius, patraukliai prisistato potencialiems investuotojams ir miesto plėtra bei atsinaujinimu besidomintiems gyventojams. Visgi, specialistų teigimu, 3D modelio vaidmuo miestų plėtroje kur kas svaresnis – tai įrankis, parankus, siekiant didesnio objektyvumo ir aiškumo užtikrinant darnų bei tvarų miestų planavimą.
3D technologijų plėtra
Pasak geografinių informacinių sistemų lyderės, JAV kompanijos „Esri Inc.“ įgaliotosios atstovės Baltijos šalyse „Hnit-Baltic“ vadovo Lino Gipiškio, geografinių informacinių sistemų (GIS) technologija tradiciškai naudojama teritorijų planavimo procese jau daug metų, tačiau pastaruoju metu, įvykus technologiniam šuoliui ir išsiplėtus 3D naudojimo galimybėms, nusprendėme suaktyvinti 3D taikymą šioje srityje ir kituose rinkos segmentuose.
Prieš trejus metus bendrovė žengė pirmą žingsnį ir sukūrė „LOD 2.0“ detalumo 3D žemėlapį visai Lietuvai (www.maps.lt/3D), kurį pagal turimas galimybes ir duomenis nuolat atnaujina. „Manome, kad ateityje šių duomenų priežiūrą turėtų visiškai perimti savivaldybės ir atsakingos valstybinės institucijos, nes jose vyksta projektavimo bei statybos procesų valdymas ir priežiūra. Šiuo metu aktyviai diegiame GIS technologijas ir žemėlapių portalus, kuriuose planuotojai ir architektai galėtų rasti jiems aktualią teritoriją ir gauti reikiamus GIS duomenis greičiau nei bet kada anksčiau. Tokiomis iniciatyvomis siekiame paskatinti rinką kelti teritorijų planavimo kokybę, pradėti taikyti gerąją užsienio patirtį.“
Sparčiai vystantis „Esri Inc.“ ir „Autodesk“ kompanijų partnerystei, auga abiejų kompanijų siūlomų sprendimų vertė. Architektai, projektuotojai, naudojantys „AutoCAD“, „Civil 3D“, „InfraWorks“ programinę įrangą, jau dabar gali naudoti web GIS duomenų paslaugas, o „Revit“ programa sukurtus 3D modelius grąžinti į GIS sistemą be jokio papildomų duomenų konvertavimo. Šie duomenys toliau integruojami į miesto informacinį modelį (CIM) ir taikomi planavimui, aplinkos modeliavimui, projektų viešinimui ir grįžtamojo ryšio palaikymui su visuomene. „Dalis savivaldybių, pavyzdžiui, Vilniaus, Palangos, Trakų, jau pradeda naudoti šią praktiką ir mes džiaugiamės galėdami joms padėti“, – komentavo L. Gipiškis.
Masina nekilnojamojo turto vystytojus
Urbanistų biuro MMAP vadovas urbanistas Martynas Marozas patvirtina – 3D modelis pateikia kur kas aiškesnę informaciją nei tradicinis dvimatis projektas, taigi, šis įrankis labai svarbus tai visuomenės daliai, kuri įsitraukia į miestų teritorijų planavimą, bet neskaito brėžinių ar planų, nes tam reikia papildomo išmanymo. Tuo tarpu trimačius objektus žmonės suvokia kur kas paprasčiau, taigi, 3D modelis gali palengvinti visą komunikacijos procesą.
Antra vertus, jei kokybiškai parengta trimačių objektų duomenų bazė, architektas gali pagerinti savo darbo kokybę, aiškiai matydamas, kad vienas ar kitas sprendinys, pavyzdžiui, kon krečiam kontekstui per griozdiškas. Architektas, pasitelkęs 3D modelį, galėtų įvertinti ir tai, kad jei pritaikys vieną ar kitą sprendinį, galbūt išspręs ir kaimyninio sklypo problemas, taigi, ben dradarbiavimas konkrečioje teritorijoje sugeneruotų daugiau pelno ir daugiau kokybės.
Galiausiai, vystytojams labai svarbi 3D modelio funkcija – galimybė būsimiems naujakuriams žvilgtelėti per būsimų namų langą.
Panevėžyje 3D modelis pritaikytas organizuojant miestui reikšmingą Stasio Eidrigevičiaus menų centro konkursą. Konkursinius darbus Panevėžio 3D modelio administratoriai įkėlė į trimatį miesto modelį, taigi, tapo kur kas paprasčiau įvertinti, kaip konkretus pastatas atrodytų teritorijoje, ir palyginti skirtingų konkurso dalyvių darbus.
„Turint 3D modelį palyginimas tampa objektyvesnis, nepriklauso nuo maketo atlikimo arba vizualizacijų kokybės. Pastarosios ne visuomet patikimos, jos šiek tiek iškreipia, kaip realybėje atrodys pastatas. Šiuo atveju reikalingas objektyvus įrankis, kuris leistų architektui įvertinti būsimą architektūrą: architektoniką, tūrius, plokštumas, aukščio ir pločio santykį bei begalę kitų aspektų. Jeigu turime gražų fasadą, labai dažnai fasado raštai užgožia patį tūrį ir jis tampa sunkiau suvokiamas“, – sakė urbanistas.
Jei anksčiau nekilnojamojo turto pardavimo skelbimuose naudoti 2D planai, šiuo metu vis dažnesni trimačiai – nekilnojamojo turto vystytojai mato tokių investicijų naudą.
Kokybiškos architektūros aritmetika
M. Marozo žodžiais, 3D modeliavimas nėra panacėja. Net jei visa architektūra būtų skaitmenizuota, arba visi architektai naudotų 3D modelius, bloga architektūra neišnyktų. Labai svarbus architektūros studijų kokybės vaidmuo ir jaunųjų architektų gebėjimas naudotis šiuolaikiškais projektavimo įrankiais. Ne tik 3D modeliavimu, bet ir geografinėmis informacinėmis sistemomis.
Pašnekovas pasakojo savo praktikoje nebesusiduriantis su architektais, kurie naudotų tradicinius projektavimo įrankius – rapidografą ir braižomąją lentą, juos išstumia programos, kurias pasitelkus nesunkiai parengiami pastato modeliai. M. Marozas sutinka – miesto masteliu 3D modelių dar mažai. „Pastatų aukštingumas, intensyvumas, kaip pastatas atrodo iš skirtingų miesto panoramų, kokius objektus užstoja – šie 3D modelyje pateikiami duomenys gerokai palengvintų visuomenėje ir profesionalų rate kylančias diskusijas. Tą suvokia projektų vystytojai, mat net ir maketas gali pasmerkti arba išgelbėti projektą. O objektyvios priemonės, kurios leistų ekspertams, specialistams diskutuoti apie kokybinius projekto parametrus ar kitus svarbius kriterijus, man atrodo, įneštų tvarkos į chaotišką miestų planavimo sistemą“, – įsitikinęs urbanistas.
Didžioji dalis Vilniaus viešųjų erdvių, pašnekovo žodžiais, dvimačiame techniniame brėžinyje atrodo kur kas prasčiau nei realybėje. Planuojant teritorijas veikia socialinis dėmuo, o tai reiškia, kad reikia apgalvoti, kaip ir kokie žmonės naudosis erdve. Pavyzdžiui, Bernardinų sodas šalia sostinės Šeškinės rajono turgaus galbūt būtų „įdomus“ projektas, bet klausimas, kaip Bernardinų sodo programa atitiktų tokios teritorijos poreikius. Atlikus apklausas ir išsiaiškinus juos, galima pasiūlyti būtent tai, ko naudotojams reikia.
Ekonominė teritorijų planavimo dimensija svarbi vertinant investicijų atsiperkamumą. 3D modelis ekonominei dimensijai įtakos daug neturi, nebent ją siejant su geoinformaciniais duomenimis, galima suprasti, kokio ekonominio segmento teritorija, ir pagal tai programuoti, kas tinka konkrečiai vietai. Dar vienam – erdviniam segmentui būtinas modeliavimas. Retas miesto gyventojas į rankas paima brėžinius. Objektyvūs vaizdai žmogaus akių lygyje sukeltų mažiau diskusijų, Tam padeda maketas, 3D modeliai, vizualizacijos, žinoma, jeigu jos ne per saldžios, neperspaustos.
3D potencialas neišnaudojamas
Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto profesoriaus dr. Kęstučio Zaleckio teigimu, nors 3D modelis planuojant miestus nėra dažnas, bet potencialas didelis. Galimi tokio modelio naudotojai – ne tik projektuotojai, bet ir paprasti gyventojai beimokslininkai. Pavyzdžiui, miestiečiams trimatis miesto modelis leidžia daug paprasčiau suvoktivaizdus, kuriuos jie matytų per planuojamo statytiar statomo pastato langus. Profesorius juokauja – jeigu modelio nėra, telieka vienintelis būdas – vaikščioti po teritoriją ir įsivaizduoti būsimą panoramą. 3D modelis pasitarnauja projektuojant saulės apšviestumą, planuojant montuoti saulės elementus.
Mokslininkams 3D modeliai atveria papildomų galimybių miestams tirti. Pavyzdžiui, prancūzų tyrėjai modeliuoja miesto formos, dydžio, konfigūracijos įtaką mikroklimatui. Pasitelkus 3D modelį, procesas tampa daug tikslesnis. 3D modelis naudojant šiuolaikinę programinę įrangą leidžia labai tiksliai matyti, ar bendrojo, specialiųjų planų pakeitimai, didesnis pastato aukštis ar intensyvumas keičia miesto dominančių suvokimą.
KTU mokslininkai dirba su miestovaizdžio skaitomumo modeliais: įvertina, kaip žmogus suvokia miesto struktūrą judėdamas. Iki šiol mokslininkai dirbo su dvimačiais žemėlapiais ir pastebėjo, kad jei pastato fasadas – du aukštai, žmogus erdvę suvokia vienaip, jei penki – jau kitaip, nors gatvės plotis nesikeičia.
Architektai trimačius pastatų, aplinkos modelius rengia, kad geriau suvoktų tūrį, erdvę. Skaitmeninis modelis gali pakeisti mūsų akiai įprastus, jie daug efektyvesni, kokybiškesni, gali pasiekti didesnį ratą žmonių.
Kryptį rodo mokslininkai
Šiuo metu ypač daug diskutuojama apie visuomenės įtraukimą į urbanistinį projektavimą, miestų planavimą, tačiau bent kol kas sunkiai sprendžiama problema, kaip komunikuoti su visuomene. Pavyzdžiui, mokslininkai Brėmene dirba su 3D virtualiąja realybe: siūlo virtualiai pasivaikščioti po erdvę ir taip ją lengviau suvokti. „Brėžiniai su savo spalvomis, indeksais sunkiai suprantami ne projektuotojams. Suprantamesnė miesto vizija palengvina diskusijas su visuomene,pritraukia vystytojų“, – komentavo KTU mokslininkas.
K. Zaleckis prisiminė pavyzdį Kaune, čia rekonstruojant biurų pastatą šalia esantis modernizmo laikotarpio gyvenamasis namas, kultūros paveldo objektas, atrodė tarsi spaudžiamas. Šiuo atveju 3D modelis padėtų tiksliausiai suvokti situaciją.
Pašnekovas patvirtina – 3D modelių proveržis gana spartus, bet šiek tiek buksuoja jų panaudojimas. Trimatis miesto vaizdas pristatomas gyventojams, investuotojams, bet čia pats paprasčiausias naudojimo būdas, iš esmės pakeitęs maketus, kurie būdavo eksponuojami savivaldybėse.
Lietuvos mokslininkai čia novatoriškesni: jų naudojama programinė įranga „City Engine“ leidžia modeliuoti miestą pagal įvairius parametrus, parametrizuoti miesto struktūros augimą. Ši programinė įranga, anot KTU mokslininko, naudojama bent kol kas palyginti retai.
Savivaldybėms aktualus pavyzdys – kasmet vis ambicingesni miestų valdžios planai kuo aktyviau atnaujinti senų pastatų fasadus. Sąlyga renkantis potencialius objektus galėtų būti fasado matomumas iš skirtingų miesto perspektyvų – tam pasitarnautų 3D modelis.
Naudotojų ratas platus
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros doc. Giedrė Ratkutė-Skačkauskienė pritaria – 3D planuojant miestus yra itin svarbus ir veiksmingas įrankis, ypač teritorijų planavimo procese dalyvaujantiems architektams, pradedant nuo pačių autorių, kurie gali pasitikrinti savo sprendinius, savivaldybių architektams, turintiems tam tikru lygmeniu priimti sprendimus, Lietuvos architektų rūmų Regioninių architektūros tarybų nariams, kurie turi pateikti išvadas apie sprendinių atitiktį architektūros kokybės kriterijams, numatytiems Architektūros įstatyme. Žinoma, ir visuomenei, nes matant erdvinį modelį kur kas aiškiau suvokiami sprendiniai. Kartais, anot pašnekovės, nepamatuoti visuomenės norai ar pasiūlymai, atvaizduoti erdviniame modelyje, yra aiškiai matomi kaip netinkami net patiems pareiškėjams.
Politikams ir užsakovams teritorijų vystymo 3D modelis suteikia aiškesnį suvokimą, ką jie tvirtina, taip pat yra patrauklus įrankis investuotojams pritraukti.
„Labai svarbus veiksnys, kad ne visi turi išvystytą erdvinį suvokimą, o 3D modelis jį padidina. Tai ypač aktualu teritorijų planavimo procese, kuris neatsiejamas nuo erdvinės dimensijos, o šiuo metu Lietuvoje teritorijų planavimas yra teikiamas praktiškai tik planuose (2D)“, – sakė VGTU mokslininkė.
Sprendimus diktavo poreikiai
Vilniaus miesto savivaldybės žemės paviršiaus ir pastatų trimačio modelio sudarymo darbai prasidėjo 2005 m., panaudojant didelio tikslumo topografinės „KDB500v“ duomenų bazės vektorinį pagrindą ir LIDAR (angl. „Light Detection and Ranging“) duomenis, 2007-aisiais gautus iš Nacionalinės žemės tarnybos. Tuo pagrindu sudarytas trimatis, detalus Vilniaus miesto senamiesčio ir jo apsaugos zonų, miesto centrinės dalies bei jos prieigų maketas, naudojamas miesto planavime ir vystyme.
2011 m. patvirtintas teritorijų planavimo ir architektūros sprendinių skelbimo Vilniaus 3D plane tvarkos aprašas, nustatantis teritorijų planavimo ir architektūrinių sprendinių skelbimo tvarką, užtikrinusią miesto bendruomenių teisę gauti informaciją ir dalyvauti priimant sprendimus, sudaryti sąlygas geresniam visuomenės informavimui ir dalyvavimui teritorijų planavimo procesuose, teritorijų planavimo ir architektūrinio projektavimo specialistams suteikta galimybė pasitikrinti sukurtus sprendinius prieš pateikiant juos grafine forma svarstyti ir aptarti, kartu sumažinant projektų rengimo sąnaudas ir taupant laiką.
Remiantis aprašu, kaupiami projektiniai statinių 3D modeliai, atliekamos 3D vizualizacijos įvertinančios statinių įtaką Vilniaus miesto cen trinės dalies panoramoms ir kultūros paveldo statinių matomumo zonoms. Beje, tuo metu dėl technologinių galimybių 3D informacijos, susijusios su teritorijų planavimu, viešinimas nebuvo atliekamas.
Vilniaus miesto savivaldybei, apsisprendus sukurti integruotą miesto modeliavimo sistemą, atlikti miesto teritorijos erdvinės plėtros monitoringą, viešinti projektinius pasiūlymus pritaikant internetinius sprendimus, taip užtikrinant informacijos pateikimą visuomenei, prireikė atnaujinti turimą programinę įrangą, pakelti darbuotojų kvalifikaciją darbui su 3D modeliavimu.
2017-aisiais darsyk buvo atnaujinta programinė įranga, kuri leidžia gana greitai ir pigiai formuoti, analizuoti, pateikti 3D modelius, todėl po šių atnaujinimų nuspręsta tą informaciją viešinti visuomenei, kad galėtų susipažinti su mieste vykstančiais plėtros procesais. Taip gimė „3D Vilnius“ portalas (http://bit.ly/2y3tuon), kuriame pateikiama ne tik esama situacija, bet ir detaliųjų planų užstatymo teritorijos, reglamentai, techniniai projektai, bendrojo plano sprendiniai, projektuojami pastatai ir vizijos.
Šįmet planuojama iš esmės atnaujinti 3D modelį pagal naujausius 2017 m. LIDAR duomenis, nes esama situacija yra gerokai pasenusi. Bus atnaujintas paviršiaus modelis (DTM ir DSM), atsinaujins pastatų (statinių) duomenys. Vilniaus 3D bus ir toliau vystomas, greitai sostinės savivaldybės specialistai suteiks galimybę projektuotojams atsisiųsti reljefo ir pastatų 3D modelius populiariausiais formatais (COLLADA, 3DS, OBJ). Į Vilnius 3D modelį planuojama integruoti realios situacijos 3D Vilniaus modelį (Mesh), kas, žadama, dar labiau priartins prie esamos realybės įvertinant, priimant sprendimus susijusius su miesto vystymu.
[su_note note_color=”#FFFFff” radius=”0″]3D nauda miestams
3D duomenys miestų planavime naudojami:
• Daugiafunkciam zonavimui. Šiuo metu vis dar plačiai naudojami monofunkcio teritorijų planavimo būdai, t. y. teritorijoms priskiriama viena funkcija (pavyzdžiui, gyvenamoji, gamybos, prekybos ir pan.), nors teisinė bazė numato sąlygas daugiafunkciam zonavimui. Tokia metodika vis sunkiau suderinama su šiuolaikiniu požiūriu į urbanistinį planavimą, kuriuo stengiamasi kurti subalansuotas ir save išlaikančias bendruomenes.
Taikant 3D technologijas, daugiafunkcį teritorijų planavimą galima išplėsti trečiąja dimensija ir priskirti atitinkamas funkcijas erdvės dalims (tūriams) vietoje plotų. Pavyzdžiui, galima numatyti, kad tam tikroje teritorijoje statomuose pastatuose pirmi du aukštai būtų komercinės arba visuomeninės paskirties, virš jų būtų kuriamos biurų paskirties patalpos, o statinių viršutiniuose aukštuose – gyvenamosios paskirties patalpos. Toks tūrinis planavimas geriau atspindi realią miestų planavimo problematiką, nes miestuose dėl tankios ūkinės veiklos ypač svarbi vertikali koordinatė.
• Informacijos atitikčiai statybos reglamentui. Šiuo metu planuojant teritorijas vadovaujamasi daug teisinio statybos reguliavimo priemonių: minimalus (maksimalus) statinio aukštis, sklypo užstatymo intensyvumas, statinio atitraukimas nuo sklypo kraštų ir t. t. 3D technologijos, visų pirma, padeda protingai nustatyti šias taisykles, nes iš karto galima apskaičiuoti ir vizualizuoti, kiek ir kokių statinių gali būti pastatyta suplanuotoje teritorijoje, taip pat galima parametrizuotai, t. y., remiantis iš anksto aprašytomis taisyklėmis, apskaičiuoti, kokie pokyčiai įvyks teritorijoje, kai ji bus pilnai išvystyta (pavyzdžiui, apskaičiuoti, kiek gyventojų atsikels, kiek bus sukurta naujų darbo vietų, kiek reikės automobilių stovėjimo aikštelių ir t. t.). Kita vertus, turint statybos reglamentų 3D tūrius, galima tiksliau patikrinti, ar naujų statinių projektai atitinka reglamentus, t. y. įvertinti, kurios statinio dalys kokį statybos reglamentą pažeidžia, be to, urbanistai ir (ar) kraštovaizdžio architektai gali lengviau įvertinti naujų statinių poveikį urbanistiniam kraštovaizdžiui, nustatyti, ar naujas statinys estetiškai derės urbanistinėje aplinkoje.
• Erdvinei analizei. Planuojant teritorijas, ypač miestus, labai svarbūs aplinkosaugos ir paveldosaugos klausimai. Tankiai daugiaaukščiais statiniais užstatomose teritorijose svarbu įvertinti apšviestumo sąlygas, t. y. nustatyti, kur ir kiek laiko statiniai užstos tiesioginę saulės šviesą. Vadinamieji šešėlių erdvinės analizės įrankiai leidžia miestų planuotojams numatyti teritorijų užstatymą taip, kad tiek gyventojai, tiek miesto želdynai gautų užtektinai natūralios šviesos. Paprastai tokios analizės rezultatais grindžiami statybos reglamentai, pavyzdžiui, ribojantys statinių aukštį ir plotį (į viršų smailėjantys statiniai leidžia žemės paviršių pasiekti didesniam kiekiui saulės šviesos). Be to, saulės energijos potencialo skaičiavimai leidžia apskaičiuoti, kur ir kiek saulės kolektorių galima įrengti (pavyzdžiui, ant statinių stogų), o tai padeda planuoti ekologiškesnius miestus. Kita vertus, vadinamoji matomumo erdvinė analizė leidžia apsaugoti istorinius kraštovaizdžius, t. y. planuojant miestus yra numatomos teritorijos, kuriose ribojamas statinių aukštis arba kiti parametrai (pavyzdžiui, spalva, konstrukcinės medžiagos).
• 3D kaip miestų planavimo dokumentų vizualizavimui, viešinimui ir derinimui su visuomene. Žmogus kasdieniniame gyvenime pasaulį mato trimatėje erdvėje, todėl jam lengviau suprasti informaciją, pateiktą būtent tokiu būdu. Dėl šios priežasties 3D technologijos pagerina komunikacijos su visuomene funkciją, stipriau įtraukia gyventojus į teritorijų planavimo procesą.
• Sujungiant skirtingus realaus pasaulio duomenis, taip užtikrinant visų prieinamų duomenų lengvesnį panaudojimą teritorijų planavimo srityje. Šiuo metu 3D technologijos leidžia tarpusavyje integruoti kadastrinių matavimų, palydovinius, aerofotografinius, bepilotėmis skraidyklėmis surinktus duomenis, taip pat ir BIM bei architektūrinius statinių modelius, kitus duomenis.
• Papildytajai ir virtualiajai realybei. 3D miestų planavimo technologijos leidžia perkelti trimačius miestų planus į virtualiosios (angl. virtual) arba papildytosios (angl. augmented) realybės įrenginius ir pamatyti, kaip pasikeis teritorijos kraštovaizdis, įgyvendinus planuojamus sprendimus. Tai leidžia miestų planavimo ekspertams patikrinti savo įžvalgas realistiškoje perspektyvoje, pataisyti savo sprendimus prieš juos patvirtinant. Be to, šiuos duomenis galima paversti kompiuteriniais žaidimais, pavyzdžiui, „Minecraft“ tipo žaidimu, ir įtraukti visuomenę, ypač vaikus, į teritorijų planavimą. Tokie kompiuteriniai žaidimai leidžia suprasti, ko gyventojai tikisi iš savo aplinkos, rasti tas teritorijas, į kurias reikia atkreipti daugiau dėmesio.
• Vizualizuojant daiktų interneto (IoT) duomenis ir didžiuosius duomenis (angl. big data). Tokio tipo duomenų analitika – atskiras mokslas, kurio rezultatus dažnai būna sudėtinga pavaizduoti taip, kad jie duotų realią naudą, tačiau 3D technologijos leidžia pamatyti dėsningumus tokiuose duomenyse, pavyzdžiui, analizuoti avaringumo duomenis laiko ir erdvės kubais, t. y. 3D erdvėje pavaizduoti, kaip keičiasi avaringumo duomenys bėgant laikui, nustatyti procesų tendencijas (angl. patterns). Tokia analitika padeda priimti teritorijų planavimo sprendimus, kuriuos kitaip būtų pernelyg sudėtinga suprasti ir numatyti.
Įėjimui į pastatų vidų arba patalpų žemėlapių kūrimui (indoors). Be kitų svarbių šios technologijos panaudos atvejų (pavyzdžiui, evakuacijos maršrutų sudarymo, pagalbos pastatų viduje judėti žmonėms, turintiems negalią), patalpų žemėlapiai leidžia projektuoti patalpas, atsižvelgiant į jų ergonominį išdėstymą kitų statinių ir miesto infrastruktūros atžvilgiu.
3D Palanga
Tikslas: padėti pritraukti investicijų į savivaldybės išskirtus sklypus.
Rezultatai: 3D modelis ir iš jo sukurtas vaizdo įrašas naudojamas savivaldybės darbuotojų komunikacijai su potencialiais investuotojais. Dalyje sklypų, kuriuose jau atsirado investuotojai, integruoti siūlomų statinių 3D modeliai (stotis, baseinas, daugiabučių kvartalas).
Prieiga: bit.ly/2yhP4VJ (investiciniai sklypai) ir bit.ly/2NsmNRU (miesto 3D modelis).
3D miestų modeliai
Vilnius: bit.ly/2OIMSl9
Trakai: bit.ly/2yX17YT
Klaipėdos rajonas: bit.ly/2CyMyy0
Anykščiai: bit.ly/2yX9Wll
Radviliškis (išskirtinai dedikuota renginiui): bit.ly/2ytvR4q
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 spalis.
