Trakų senamiesčio gatvių ir viešųjų erdvių želdynų projektas, Vilniaus m. Sapiegų parko rekonstrukcija, Šiaulių Vilniaus gatvės bulvaras – tai tik keli iš daugelio viešųjų erdvių projektų, kurių rangą stabdė sukilusi visuomenė. Dažna tokių konfliktų priežastis – nepakankamas visuomenės dalyvavimas nuo projekto pradžios.
„Kurk Lietuvai“ programos apklausos duomenimis 58 iš 60 Lietuvos savivaldybių sutinka, kad visuomenės dalyvavimas viešųjų erdvių projektuose yra naudingas, tačiau net 50 % teigia, kad savivaldai trūksta žinių kaip įtraukti visuomenę kokybiškai.
Tarp dažniausiai savivaldybių įvardintų visuomenės dalyvavimo naudų – didesnis gyventojų įsitraukimas rūpinantis miesto erdvėmis ir didėjantis pasitikėjimas savivaldos sprendimais. Dalyvauti gyvenamojo miesto pokyčiuose nori ir patys gyventojai – 2015-2020 m. gyventojų, dalyvavusių sprendžiant viešuosius vietos reikalus, dalis padidėjo 25 % (Vidaus reikalų ministerija, 2020).
Kokybiško dialogo tarp miesto savivaldos ir visuomenės poreikis – aiškus, tačiau praktika rodo, kad teisinių prielaidų ir įgūdžių, kaip derinti skirtingus interesus viešųjų erdvių projektuose, trūksta. Lietuvoje želdynų ir statybos projektų viešumas užtikrinamas teisės aktuose aprašytomis projektinių pasiūlymų viešinimo procedūromis, kuomet projekto sprendiniai viešo susitikimo metu yra pristatomi visuomenei. Gyventojai gali teikti teisiškai pagrįstas pastabas, į kurias projektuotojas privalo atsakyti – priimti arba argumentuotai atmesti. Vis dėlto, šio susitikimo metu projektiniai sprendiniai jau būna įtvirtinti, o esminiams pokyčiams – per vėlu.
2018 m. Vilniaus miesto savivaldybė, reaguodama į projektinių pasiūlymų viešinimo trūkumus, pasitvirtino papildomą žingsnį – viešų atskirųjų želdynų užduoties projektuotojams aptarimą su visuomene. Šio susitikimo metu aptariami visuomenės poreikiai, įpročiai ir lūkesčiai kuriamai viešajai erdvei – tai socialiniai vietos duomenys, kurie, šalia istorinių, urbanistinių ir kitų pjūvių sudaro užduotį architektui. Tokia praktika Lietuvoje dar tik įgauna pagreitį. Remiantis „Kurk Lietuvai“ projekto „Miesto ir visuomenės dialogas: dalyvavimas viešųjų erdvių formavime“ komandos atliktos apklausos duomenimis, tik 6 % savivaldybių visuomenė sprendžia, kokius jos poreikius tenkins viešoji erdvė. 70 % savivaldybių visuomenės poreikius viešajai erdvei sprendžia miesto taryba, finansavimo šaltinis arba vyr. architekto skyrius.
Vis dėlto, ši situacija ilgainiui turėtų pasikeisti. Remiantis naująja Želdynų įstatymo redakcija, keičiasi viešųjų želdynų viešumo užtikrinimas – reikalaujama, kad šie projektai būtų pradedami nuo visuomenės poreikių analizės. Kokiais būdais savivaldybė turi kreiptis į visuomenę įstatyme nenurodyta – pokyčių įgyvendinimas ir jų kokybė priklausys nuo savivaldos darbuotojų gebėjimų.
„Savivaldybėms, kurioms trūksta žinių, kaip kokybiškai įtraukti visuomenę ir sužinoti jos poreikius, siūlome sekti kitų savivaldybių pavyzdžiu, susipažinti su Europos kraštovaizdžio konvencijos 2019 m. rekomendacija dėl visuomenės dalyvavimo. Taip pat kviečiame įsitraukti į šiuo metu Aplinkos ministerijoje įgyvendinamo „Kurk Lietuvai“ programos projekto „Miesto ir visuomenės dialogas: dalyvavimas viešųjų erdvių formavime“ veiklas“, – teigia Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistė Justina Čunderova.
Daugiau apie Aplinkos ministerijoje įgyvendinamo „Kurk Lietuvai“ projekto „Miesto ir visuomenės dialogas: dalyvavimas viešųjų erdvių formavime“ eigą ir rezultatus galite rasti oficialioje „Kurk Lietuvai“ programos svetainėje arba kylančius klausimus galite užduoti projekto įgyvendintojoms Brigitai Mikolajūnaitei brigita.mikolajunaite@am.lt, Beatričei Umbrasaitei beatrice.umbrasaite@am.lt ar Giedrei Puzinauskienei giedre.puzinauskiene@am.lt
Su projekto „Miesto ir visuomenės dialogas: dalyvavimas viešųjų erdvių formavime“ esamos situacijos analize galite susipažinti čia.
Spaudos pranešimas – tai neatlygintinai platinamos publikacijos žiniasklaidai. Dėl jų viešinimo portalo SA.lt redakcija sprendžia savarankiškai, atsižvelgiant į pranešimo aktualumą visuomenei. Pranešimų tekstas gali būti redaguojamas, siekiant turinį konkretizuoti. Už teksto turinį redakcija neatsako. Apie reklamos galimybes mūsų kanalais galite sužinoti čia.
