dydžio patalpų reikės, – kūrybinių dirbtuvių pradžią prisiminė LAS Informacinio centro vadovė Rūta Leitanaitė. – Mes norėjome pasitikrinti, koks užstatymas galimas numatytoje teritorijoje, kokios įmanomos erdvės ar užstatymo aukštingumas, kaip būtų galima suderinti kūrybinę ir visuomeninę funkcijas.“

Būsimo LMTA miestelio teritorijoje yra išlikusių istorinių pastatų. Vienas jų – į kultūros paveldo objektų sąrašą įtraukta koplyčia, kitų teritorijoje esančių pastatų – buvusių arklidžių, parako saugyklos – vertingosios ypatybės nenustatytos.

„Architektai diskutavo, ar juos griauti, ar išsaugoti. Rekomendacijas architektūros konkurso sąlygoms rengusi komisija taip pat ragino pamąstyti, kaip tuos pastatus galima išsaugoti ir pritaikyti naujai veiklai“, – paaiškino R. Leitanaitė.

Keturių projektų autoriai siūlė statyti atskirus statinius, ekspertams, anot pašnekovės, ši idėja irgi pasirodė priimtina. Daugiau dėmesio būsimame projekte siūloma skirti ir pastatų stogams. Mat nuo Kalnų parko LMTA miestelis būtų labai gerai matomas.

Viena kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavusių architektų komandų – Tado Balčiūno vadovaujama
T. Balčiūno grupė – apsisprendė taikyti miestiškus principus – projektuoti miestą mieste. „Suprojektavome aikštę, koncertų salių ir repeticijų blokus, taip užbaigdami esamą padriką ir chaotišką teritorijos užstatymą, taip pat suformavome ribą tarp istorinio bei kultūrinio rezervato ir miesto“, – paaiškino architektas.

Miesto valdžios sprendimas unikalią teritoriją ne užstatyti, pavyzdžiui, gyvenamaisiais namais, bet skirti akademiniam miesteliui kurti, pašnekovo teigimu – sveikintinas. Juolab nepriklausomybės metais kultūros paskirties objektų pastatyta mažai – daugiau jų modernizuota.

Tikslas – tarptautinis architektūros konkursas

LMTA planuose – tarptautinis architektūros konkursas, kurį ketinama skelbti vasaros pabaigoje. Įgyvendindama šį projektą LMTA bendradarbiauja su Švietimo ir mokslo ministerija bei Vilniaus savivaldybe.

LMTA studijų miestelio projektui įgyvendinti didžiąją dalį reikiamų lėšų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų. Lėšų ketinama surinkti atsisakius šešių LMTA šiuo metu priklausančių pastatų. Laukiama ir privačių investuotojų.

Akademijos lūkesčiai – būsimame 19 tūkst. kvadratinių metrų ploto komplekse įrengti keturias koncertų, teatro ir kino sales, įkurdinti Teatro ir kino bei Muzikos fakultetus, meno ir mokslinių tyrimų kompleksą su biblioteka, fonoteka, videoteka, muziejumi, studentų viešbutį, administracinį kompleksą.

Būsimasis LMTA miestelis turėtų derėti su urbanistine aplinka ir gamtiniu reljefu, neužstoti vertingų panoramų. Architektams keliama užduotis suderinti visuomeninę ir akademinę funkcijas, t. y. ne tik sukurti jungtis su greta esančiomis muzikos mokyklomis, bet ir padaryti uždarą teritoriją prieinamą miestiečiams. „Būsimasis kompleksas turėtų tapti nauju ženklu, kuris trauktų visuomenę.Tas ženklas turi ne išsišokti, bet būti korektiškas. Būsima teritorija savita, turi savo charakterį, jautri invazijoms“, – kalbėjo pašnekovė.

J. Žukienė atkreipė dėmesį, kad LMTA taip pat atliko parengiamuosius darbus. Formuluojant konkurso sąlygas grupuojamos ir būsimos patalpos, numatomi tam tikri specifiniai reikalavimai: „Arfų klasė negali būti nutolusi nuo koncertų salės, nes patys instrumentai naudojami ir individualių paskaitų, ir orkestro repeticijų metu. Jei variniais pučiamaisiais instrumentais būtų grojama mažoje patalpoje, dėstytojas turėtų užsikimšti ausis. Patalpose, kuriose vyks teorinės paskaitos, turėtų būti numatyta galimybė jas visiškai užtemdyti, o koncertų, teatro, kino salės turėtų būti apskritai be langų. Labai svarbu projektuojant atsižvelgti į garso izoliacijos, akustikos parametrus, lubų aukštį ir pan. Didžiosios koncertų salės scena turėtų būti suprojektuota taip, kad ateityje atsiradus galimybei būtų galima pastatyti vargonus.“