Valstybei nuosavybės teise priklausančius statinius prižiūri ir patikėjimo teise valdo savivaldybės, o mokama už tai iš valstybės biudžeto. Šios išlaidos skirtos priežiūrai, remontui, eksploatacijai, melioracijos griovių rinktuvams taisyti.
„Kita dalis priklauso savininkams, kurie savarankiškai turėtų tvarkytis ir prižiūrėti savo statinius arba pasinaudoti ES teikiama parama. Susibūrę į asociaciją žmonės gali teikti prašymą ir gauti per milijono litų paramą. Ši priemonė buvo gana populiari, ja aktyviai siekė pasinaudoti visi norintieji. Iš pradžių buvo numatyta 131 mln. litų programinių lėšų, o šiandien turime arba turėsime maždaug 300 mln. litų paramos melioracijos sistemų statinių rekonstrukcijai. Šiuo atveju pareiškėjas gali būti ir savivaldybė, ir melioracijos sistemų naudotojų asociacija. Pagal tą paramą savivaldybės daugiausia tvarko valstybės turtą: melioracijos griovius, pralaidas ar rinktuvus, kitas sistemos dalis, o žemės savininkai, įsteigę asociacijas, tvarko savo žemės plotus“, – paaiškino V. Vitukynas.
Būtina laikytis reikalavimų
Kiekvienas norintysis gauti lėšų arba kompensaciją melioracijos darbams turi laikytis tam tikrų reikalavimų. Pasak V. Vitukyno, yra numatyti bendrieji reikalavimai, kuriais vadovaujantis statiniai turi būti įtraukti į melioracijos statinių apskaitą ir jų nusidėvėjimas turi būti ne mažesnis nei 30%, kitaip tai būtų laikoma nauju statiniu, o ES remia tik rekonstrukciją.
Priemonė, tinkanti ir fiziniams, ir juridiniams asmenims, buvo sukurta 2012 metais – „Pelno nesiekiančios investicijos“, melioracijos griovių tvarkymas. Ūkininkai, bendrovės ar kiti asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, pagal šią priemonę gali gauti iki 50 tūkst. litų kompensaciją. Ji skiriama už melioracijos įrenginių tvarkymo ir priežiūros darbus: krūmų kirtimą, šienavimą bei kitus panašius darbus.
Ūkininkai šiandien gana aktyviai ir noriai naudojasi teikiamos paramos galimybėmis. Viena paramos priemonių – žemės ūkio vandentvarka, kur remiami rekonstrukcijos darbai, o parama yra daugiau kaip 1 mln. litų. Atnaujintos šios priemonės taisyklės, nustatyti nauji prioritetai. Nuo spalio 1-osios iki lapkričio 15-osios priimamos paraiškos, nes iš Europos Komisijos gausime papildomai maždaug 25 mln. litų. Pareiškėjai gali būti ir savivaldybės bei melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, kai remiama visos melioracijos sistemos rekonstrukcija.
Kas laukia 2014–2020 metais?
Kaimo plėtros programos 2014–2020 metų finansinio laikotarpio ES paramos lėšos dar nėra visiškai aiškios. Didžiausi lūkesčiai – kad jos atitiktų bent minimalius poreikius ir būtų orientuojamasi į prioritetines sritis. Bet ar tokia situacija reali?
„Norėtųsi tikėtis, kad šio laikotarpio parama, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją melioracijos srityje, bus kur kas didesnė. Deja, kol kas ŽŪM iš šios programos melioracijos ir hidrotechnikos statiniams rekonstruoti siūlo tik 227 mln. litų, o tai sudarytų tik 70% praėjusiame finansiniame laikotarpyje skirtos sumos, arba 27% realaus poreikio“, – sakė Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas K. Sivickis.
Būsimo laikotarpio ES paramos lėšos, be abejo, turėtų būti nukreiptos magistraliniams grioviams, hidrotechnikos statiniams, drenažui, polderiams ir reguliuotiems upeliams, kurie tapo nuvedamuoju vandens pertekliaus iš sausinamų plotų tinklu, rekonstruoti. Tai yra didelės apimties darbai, reikalaujantys nemažų lėšų.
Pasak K. Sivickio, planų yra daug, tačiau visi bus beverčiai, jeigu nebus skirta finansinių resursų jiems įgyvendinti. „Manau, svarbiausia neleisti toliau blogėti melioracijos ir hidrotechnikos statinių būklei, rasti nors minimalius melioracijos poreikius tenkinančius finansus, kurie būtų ne vienkartiniai, o reguliarūs. Nuolatinės melioracijos darbų apimtys leistų išlikti rinkoje melioracijos įmonėms, pertvarkyti ir atnaujinti jų techninę bazę, diegti naujas drenažo rengimo technologijas, gerinti melioracijos statinių priežiūrą pagal vakarietiškus jos mechanizavimo modelius“, – įsitikinęs K. Sivickis.
