Medinių surenkamųjų namų statybos įmonės gręžiasi į Lietuvą

2021 sausio 13 d.
Vaikų darželio Kauno rajone pagrindinėje salėje paliktos atviros estetiškos medžio santvaros.

Iki šiol sėkmingai Skandinavijos rinkoje dirbusios ir užsakymų stoka nesiskundžiančios lietuviškos medinių karkasinių ir skydinių namų gamybos įmonės, kurių produkcijos eksportas sudarė daugiau nei 85 proc., jau mato naujų, didėjančių galimybių ir savo tėvynėje.

Nuo seno medinių pastatų statybos tradicijomis garsėjusią ir pelnytai mediniu paveldu besididžiuojančią mūsų šalį tęsti šimtametes tradicijas ir tobulinti naujas medinės surenkamosios statybos technologijas skatina šį rudenį nubrėžtas Europos žaliasis kursas. Lietuvos įmonės, susibūrusios į „PrefabLT“ medinių surenkamųjų namų klasterį, yra pasiruošusio šioms daug žadančioms perspektyvoms.

Tarptautinių statybos reikalavimų ir standartų pritaikymas Lietuvoje

Spalio pabaigoje LR Seime vykusiame Medienos produktų gamybos inovacijų klasterio kartu su „Vakarų medienos grupe“ inicijuotame tarptautiniame forume buvo patvirtintos Vyriausybės nuostatos ir ketinimai artimiausiu metu pasirengti Europos žaliajam kursui, kurį savo pranešime šių metų rugsėjo 16 d. apibrėžė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Layen, – pereiti prie tvarių ir netaršių medžiagų statybose naudojimo.

Todėl „PrefabLT“ jau kurį laiką stengiasi aktyviai prisidėti prie Lietuvos STR nuostatų atnaujinimo, dalydamasis Skandinavijos šalyse įgyta patirtimi ir populiarindamas surenkamųjų medinių pastatų statybą, kuri Lietuvoje artimiausiu metu nuo pavienių individualių namų statybos turėtų pereiti į komercinių daugiaaukščių pastatų – verslo centrų, mokyklų, darželių, visuomeninių objektų, daugiabučių gyvenamųjų pastatų – statybų etapą.

Padėti Lietuvai tapti prefab šalimi

Konstrukciniai namo elementai yra gaminami gamykloje ir į statybos aikštelę atvyksta jau su įmontuotais langais ir durimis, išorės apdaila ir, esant poreikiui, su visa vidaus apdaila – sumontuota virtuvės ir santechnikos įranga bei baldais, tad namo surinkimas statybos aikštelėje užtrunka tik nuo kelių dienų iki kelių savaičių (priklausomai nuo būsto specifikos), todėl komerciniams pastatams medinė statyba yra paranki –
taupomas laikas, lėšos ir neprarandama kokybė. Klasterio veikla orientuota pristatyti Lietuvą kaip „Prefab“ šalį. Todėl organizacija vienija lyderiaujančias Lietuvos ir užsienio medinių surenkamųjų namų gamybos, projektavimo ir su tuo susijusias įmones, kurios tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkoms siūlo aukštos kokybės produktus. Klasterio užduotis – padėti šioms įmonėms augti ir tobulėti, ugdyti kompetencijas gamybos efektyvumo, pardavimų, verslo valdymo ir kitose srityse.

Kodėl – klasteris?

Klasteris (angl. cluster – grupė, kekė) – tarpusavyje susijusių pramonės ir verslo įmonių, mokslo ir asocijuotųjų institucijų geografinė koncentracija. Dažniausiai į klasterius jungiamasi dėl ekonominės naudos – jie didina mažų ir vidutinių įmonių, visos sistemos konkurencingumą ir novatoriškumą, įmonių produktyvumą dėl galimybės pritraukti geresnių ir pigesnių išteklių, geresnio informuotumo, bendros veiklos sinerginio efekto ir veiklos specializacijos. Ne išimtis ir Lietuvos medinių surenkamųjų namų klasteris „PrefabLT“, vienijantis Lietuvos medinių skydinių ir modulinių namų gamintojus, projektavimo ir su šiomis sritimis susijusias įmones, šiandien turintis 16 narių.

„PrefabLT“ organizuoja specializuotus mokymus, seminarus klasterio nariams: ieškoma gamybos efektyvumo, darbo našumo, vadybos gerinimo sprendimų, siekiama šiuos sprendimus išbandyti ir diegti bendrai, taip mažinant sąnaudas. Kitas klasterio pranašumas – dalijimasis patirtimi. Mažesnių klasterių nariai dažniausiai ne tik pažįsta vieni kitus, bet ir turi tam tikrą centrinį organizacinį darinį (ar keletą jų), atsakingą už svarbias funkcijas (tarpininkavimą, lobistinę veiklą, rinkodarą, informavimą ir kitas); taip pat jie formuoja įvaizdį, turi didelį kūrybinį potencialą, išteklius ir kompetenciją, todėl gali patraukti užsienio partnerius ir tiekėjus, kitų regionų ir šalių aukštos kvalifikacijos darbuotojus.

„Nuo tradicinės asociacijos skiriamės tuo, kad sprendimai klasteryje priimami ne tarybos ar valdybos, o visų lygiaverčių narių balsų dauguma, – patikslina „PrefabLT“ vadovas Paulius Valiulis. – Įvairiems klausimams spręsti yra kuriamos nedidelės darbo grupės iš klasterio narių atstovų.“

Pastatas – sveikatinimui

Nors šiuo metu įstatymų bazė nėra palanki plačiai vystyti veiklą Lietuvoje ir dar egzistuoja degaus medinio pastato fobija, tačiau pažengusios technologijos leidžia efektyviai spręsti ir šią problemą, todėl „PrefabLT“ nariai noriai sugrįžtų į vietinę rinką ir yra tam pasiruošę.

„Nors galime džiaugtis mūsų įmonių eksporto rodikliais, norime, kad medinių surenkamųjų pastatų statyba įgautų pagreitį ir Lietuvoje, o įmonės galėtų išnaudoti įgytą didžiulę patirtį ir prisidėti prie tvarios ir ekologiškos statybos plėtros nacionaliniu mastu. Ir užmojai turėtų būti ne tik individualių namų, bet ir didesnės apimties komercinių pastatų statybos plėtra, kur galima pademonstruoti medinių pastatų galimybes. Energinis naudingumas jau tapo nediskutuotina norma, todėl norime žengti žingsnį į priekį ir šiuo metu kuriame „sveiko pastato“ koncepcinį modelį. Pastato, kuriame žmogui būtų sukurtas ne tik palankus mikroklimatas komfortui, bet ir pats statinys prisidėtų prie geresnės žmogaus sveikatos“, – priduria P. Valiulis.

Medinių konstrukcijų poilsiavietė Nidoje darniai įsiliejo į aplinką

Nuo 2024 m. Lietuvoje planuojama, kad ne mažiau kaip 50 proc. visų statyboje naudojamų medžiagų privalės būti atsinaujinančios. Šiuo metu, net ir esant nepalankiam, medinę statybą ribojančiam statybų reglamentui, situacija nėra beviltiška, o netolimoje ateityje tikėtina, kad mūsų akis džiugins vis daugiau pastatų iš medinių konstrukcijų.

Šiais metais jau sėkmingai įgyvendinti keli „PrefabLT“ narių medinės statybos objektai ir mūsų šalyje. Vienas jų – „Nidos namų“ poilsinė, pastatyta itin greitai, saugant aplinką ir poilsiautojų ramybę. Pasirinkęs skydines konstrukcijas, užsakovas išvengė daugumos šlapių procesų ir, išnaudodamas šiltąjį metų laikotarpį, statybą baigė per itin trumpą laiką. Mediniai poilsiavietės namai išlaiko senąsias šio regiono medinės statybos tradicijas ir darniai įsilieja į aplinką.

Didžiausias vieno aukšto vaikų darželis – iš surenkamųjų medžio elementų

Kol kas tik maža dalis Lietuvos statybos kompanijų prisideda prie pokyčių sumažinti statybų metu išmetamą anglies dioksido kiekį, naudodami atsinaujinančią alternatyvą, kuri daro revoliuciją statybų pramonėje, siekia minimalizuoti žmogaus daromą poveikį klimatui. Bet gera pradžia – pusė darbo.

Šiais metais Kauno rajone, vos per keturis mėnesius nuo pamatų iki rakto pastatytas didžiausias nepriklausomoje Lietuvoje vaikų darželis, kurį lanko daugiau nei 150 mažųjų. Jo plotas – apie 1500 kv. m. Pastatui buvo keliami aukščiausi garso, sandarumo ir kokybės reikalavimai. Visam statiniui, tiek fasadui, tiek vidaus interjerui, buvo naudojamos itin kokybiškos ir ekologiškos medžiagos, architektūrinę dalį sukūrė architektų studija „Archas“. Didelė statybos sparta leido pasiekti ir ekonomišką kainą, neaukojant kokybės ir pastato estetinių savybių.

Darželio projekto autoriai – architektų studija „Archas“.

Verslo centras Aleksote – iš medžio konstrukcijų

Dauguma Lietuvoje surenkamų medinių pastatų yra skirti užsienio rinkoms, šie pastatai privalo atitikti aukščiausius kokybės, gaisrinės saugos, tvarumo ir ilgaamžiškumo standartus. Lietuvos vystytojai, kurie užsako medinius pastatus, pageidauja tokių pačių standartų, kartu papildomai kelia ir aukštus architektūrinius reikalavimus. 

Šiais metais Kaune pastatytas ir sėkmingai atiduotas eksploatuoti pirmas Lietuvoje trijų aukštų medinis verslo pastatas. Šiam statiniui buvo keliami itin aukšti kokybės reikalavimai – pastate įsikūrė šeimos klinika ir kitos medicinos bei grožio paslaugas teikiančios įmonės. Kaip pasakoja vienas projekto kūrėjų – studijos „Archas“ architektas Mantas Navalinskas, vystytojai nepabūgo sudėtingo proceso derinant projektą su institucijomis, su kuriuo kol kas susiduria medinių pastatų statytojai.

Siekdami, kad daugiaaukštis pastatas iš medžio konstrukcijų atitiktų griežtus gaisrinius reikalavimus, architektai jo viduje suprojektavo gelžbetoninę šerdį, kurioje tilpo pagrindinės komunikacijos ir dvi evakuacinės laiptinės. Tai suteikė galimybę pastato vidui ir išorei naudoti ekologiškas ir ilgaamžes medžiagas – laikančiosioms konstrukcijoms pritaikyti medines kolonas, santvaras, ant kurių sumontuotos medinės tarpaukštinių perdenginių ir stogo konstrukcijos.

Architekto M. Navalinsko manymu, gamykloje surinktos konstrukcijos yra gerokai tikslesnės, deramai apsaugotos nuo atmosferos poveikio. Jas sumontuoti statybų aikštelėje trunka gerokai trumpiau. Šio verslo centro išorės sienos buvo surinktos tik per dvi savaites, o statyba nuo pamatų iki rakto bei atidavimo vertinti valstybinei komisijai užtruko vos devynis mėnesius.

Europos žaliasis kursas yra didelė paspirtis Lietuvoje pradėti statyti didelius ir aukštus pastatus, kurių pagrindinė konstrukcinė medžiaga būtų mediena. Sėkmingas architektų, projektuotojų, gamintojų ir statytojų indėlis užtikrins tvarią, ekologišką ir inovatyvią mūsų šalies ateitį.





Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2020 lapkritis-gruodis

Norite žurnalo tiesiai į namus ar biurą?

Prenumeruokite metams vos už 27 eurus!

Dalintis:
Komentarai