„Sūduvos vandenų“ vadovas A. Kadišius pasakojo, kad Marijampolėje buvo įgyvendinti du beveik 29 mln. litų vertės projektai, kurių metu buvo nutiesta daugiau kaip 24 kilometrai vandentiekio ir 26 kilometrai nuotekų tinklų, įrengtos 7 nuotekų perdavimo stotys. Prie miesto vandentiekio tinklų prisijungė 2135, o prie nuotekų tinklų – 2804 gyventojai.
Penki vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo tinklų plėtros projektai buvo įgyvendinti ir septyniose gyvenvietėse. Jose buvo nutiesta apie 21 kilometrą vandentiekio ir 23 kilometrai nuotekų tinklų, prie kurių atitinkamai prisijungė 921 ir 1113 naujų vartotojų. Projektų, kurių bendra vertė – beveik 19 mln. litų, metu buvo pastatytos 3 nuotekų valyklos, 8 nuotekų perpumpavimo stotys ir 3 trečio kėlimo vandens stotys.
Dumblui iš nuotekų valyklų gyvenvietėse į naująjį sausinimo cechą transportuoti įmonė įsigijo ir specialią techniką – naują dumblavežį, kurio vertė – apie 0,5 mln. litų.
Prioritetas – ne finansinė grąža
Bendrovės „Sūduvos vandenys“ direktorius A. Kadišius pripažino, kad didžioji dalis pastarųjų metų investicijų buvo nukreipta į paslaugų plėtrą ir naujų trasų, įrenginių statybą. Atnaujinant ūkį buvo įgyvendinti du projektai, kurių metu buvo rekonstruota 1975 metais statyta nuotekų valykla. Šių darbų vertė siekė daugiau kaip 12 mln. litų.
„Įgyvendinti plėtros projektai gyventojams pagerino prieinamumą prie centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų. Žinoma, procesas nėra baigtinis, vartotojai, turintys tokių galimybių, ir dabar po truputį jungiasi prie naujai pastatytų tinklų“, – kalbėjo A. Kadišius.
Anot „Sūduvos vandenų“ vadovo, tai ne pelno, o veikiau socialiniai projektai, nes apie jų finansinę grąžą vargu ar bus galima kalbėti po daugelio metų. Maža to, dėl išaugusių sąnaudų įmonei neišvengiamai teko kiek padidinti teikiamų paslaugų įkainius.
„Jei šie projektai būtų pelningi, nebūtume jiems užsitikrinę ES Sanglaudos fondo lėšas. Viena vertus, prisijungus naujiems vartotojams formaliai didėja ir pajamos, tačiau jos nepadengia tų milijoninių investicijų į įgyvendintus projektus. Žinoma, kur nauji tinklai, moderni įranga, ten mažiau rūpesčių, bet padidinus ūkį sąnaudų atsiranda daugiau, negu generuojama pajamų“, – pripažino „Sūduvos vandenų“ direktorius A. Kadišius.
Kokybiškas vanduo – ne prabanga
Vadovas pasakojo, kad į vandens kokybės gerinimo įrenginių statybą įmonė investuoja savo lėšų – šiems darbams dalis finansų skiriama kasmet. „Marijampolės mieste centralizuotai tiekiamo vandens kokybė – labai gera. Apskritai mūsų regione specifinių problemų nėra, išskyrus tai, kad, kaip ir daug kur Lietuvoje, turime didesnę geležies koncentraciją. O tai, žinoma, lemia tam tikras nepageidaujamas vandens ypatybes – kvapo, skonio, spalvos pablogėjimą“, – aiškino A. Kadišius.
Anot „Sūduvos vandenų“ direktoriaus, šios problemos sprendžiamos pamažu, bet nuosekliai, gyvenvietėse statant vandens valymo įrenginius. Taip pat ši problema kompleksiškai buvo išspręsta ir tose 5 gyvenvietėse, kurias, įgyvendinus ES fondų lėšomis finansuojamus projektus, nuo šiol pasiekia miesto vanduo.
„Tiesa, problema iki galo neišspręsta, dalis gyvenviečių dar neturi vandens valymo įrenginių“, – pripažino „Sūduvos vandenų“ vadovas A.
