2014 metai – Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vertinimu.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija 2014-aisiais paminėjo dešimtmetį. Tiek metų siekiame, kad miestų plėtros standartai būtų aukšti, stengiamės aukštai kelti kokybės kartelę, šviesti visuomenę darnios nekilnojamojo turto plėtros tema, sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas STATULEVIČIUS.
„Vertinant 2014 metus, nekilnojamojo turto plėtros sektoriui jie tikrai nebuvo ramūs. Nors pavasaris buvo labai daug žadantis, geopolitiniai įvykiai pakoregavo ir plėtros planus, ir viso nekilnojamojo turto sektoriaus bei pirkėjų lūkesčius. Galima drąsiai teigti, kad jie buvo tikrai didesni. Buvo girdėti plėtotojų kalbų, kad jau per pirmąjį ketvirtį buvo parduota tūkstantis naujos statybos butų, kad kainos kils ir kad tai tęsis visus metus. Spėliojome, kiek pagrindo turi tokios kalbos, ir jautėme, kad tokie lūkesčiai perdėti. Jau vasarą tapo bemaž aišku, kad pavasario pakilimas nesitęs. Taigi metai buvo permainingi, bet negalima sakyti, kad jie nebuvo sėkmingi.
Nekilnojamojo turto rinką šiais metais paveikė du dalykai: santykiai su Rusija ir pasirengimas euro įvedimui. Pastarasis faktas smarkiai veikė metų pradžioje ir pastūmėjo imtis naujų projektų. Šiais metais Vilniuje buvo pradėta ir dabar plėtojama 50 naujų gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto projektų. Tikrai jau priartėta prie rodiklių, buvusių prieš krizę. Tačiau dabar šie projektai kur kas tvaresni dėl vienos priežasties – daugelį jų kompanijos plėtoja nuosavomis, o ne skolintomis iš banko lėšomis. Viena vertus, verslininkų prisiimama rizika neleidžia kalbėti apie būsto rinkos burbulo pūtimąsi. Kita vertus, šiuo metu pastatoma daugiau, negu parduodama, o tai neleidžia kainoms šokti į viršų.
Verslo pastatų rinka šiais metais irgi buvo gana aktyvi. Vilniuje buvo daug tęstinių projektų, pradėta ir naujų didelių. Tokį šio rinkos segmento aktyvėjimą pirmiausia lėmė naujų užsienio bendrovių atėjimas į Lietuvą. Taip pat nemažai stambių kompanijų, tokių kaip bankai, išsikelia iš senamiesčio ar jo prieigų, kur buvo įsikūrusios istoriniuose pastatuose. Taip kyla galimybė čia atsirasti viešbučiams, valdomiems pasaulyje žinomų tinklų.
Verta pastebėti, kad per pastaruosius keletą metų Kaune nebuvo pastatyta nė vieno biuro, o šiais metais jau pradėti keli projektai – tai irgi nebloga žinia.
Kalbant apie svarbiausius ir reikšmingiausius nekilnojamojo turto sektoriaus įvykius, pirmiausia paminėtina tai, kad įsigaliojo ir realiai pradėjo būti taikomas naujas Teritorijų planavimo įstatymas. Kitas svarbus dalykas – po septynerių metų laukimo į priekį pajudėjo Infrastruktūros įstatymo projektas. Tikimasi, kad institucijų suderintas jis kitą pavasarį jau pasieks Seimą. Rinką kaitino ir artėjančio euro lūkesčiai, tačiau ir vartotojų, ir investuotojų veiksmų atsargos faktorių lėmė įvykiai Rytų regione.
Nepaisant visko, šiais metais įgyvendintų nekilnojamojo turto projektų stygiumi skųstis nevertėtų. Šiuo metu statomas ne vienas verslo centras, palyginti gausiai plėtojami gyvenamųjų daugiabučių projektai. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija šiemet surengė tradicinį konkursą „Už darnią plėtrą“ ir išrinko geriausius įgyvendintus projektus.
