Blog

Lietuvos „Pelkių mokykla“ Venecijos architektūros bienalėje

N. Tukaj nuotr.

Dirbtinio intelekto ir bioenergijos įrenginiai, kvapų ir garsų zonos, iš eksploatuojamo Šepetos durpyno atgabentos natūralios lietuviškos pelkės instaliacija, kūrybinės-eksperimentinės dirbtuvės, ekspedicijos ir leidiniai.

Tokiu kompleksiniu projektu, pavadintu „Pelkių mokykla“ (angl. Swamp School), šiemet 16-oje Venecijos architektūros bienalėje prisistato Lietuva. Iki lapkričio 25 dienos veiksianti paviljono erdvė tapo infrastruktūra, talpinančia dizaino, pedagogikos ir meno eksperimentus.

Paviljono kuratorių menininkų Nomedos ir Gedimino Urbonų teigimu, egzistencinių, karo ir klimato grėsmių akivaizdoje, pelkės tema leidžia nagrinėti nematerialias architektūros formas, sugyvenimo su kitomis gyvybės formomis būtinybę. Pelkė Lietuvos paviljone tampa būdu kalbėti apie ryšius tarp architektūros, gamtos, paveldo, natūralių ir žmonių sukurtų erdvių.

Duris atvėrė su „Pelkių radijo“ laboratorija

„Pelkių mokykla“ duris Venecijoje atvėrė su „Pelkių radijo“ laboratorija, kurioje architektai, dizaineriai, filosofai, urbanistai, mokslininkai ir garso menininkai iš viso pasaulio pasinėrė į akustinius erdvės tyrinėjimus.

Lietuvos paviljone atidarymo dienomis buvo galima sutikti pasaulyje pripažintų menininkų – garsų meno tyrėją ir eksperimentinės muzikos kūrėją Francisco Lopez iš Ispanijos, norvegų garso menininkę Janą Winderen, menininkę, architektę ir muzikantę Nicole L’Huillier iš Čilės, kuri šiuo metu gyvena Bostone ir bendradarbiauja su „MIT Media Lab“. Jų kurtos muzikos instaliacijos bei kūrybinės dirbtuvės leido miestą suvokti kaip mokymosi erdvę.

Pasibaigus „Pelkių radijui“, birželio ir rugsėjo mėnesiais Lietuvos paviljone bus pristatomos  dar dvi „Pelkių mokyklos“ dalys. Birželio 26–30 dienomis laboratorija bus skirta aplinkosaugos ateities spekuliacijoms, pavadinimu „Ateities sala“ (angl. Futurity Island), o rugsėjo 24–29 dienomis numatyta laboratorija „Bendrabūvio“ (angl. Commonism) tema, skirta dialogo su kitomis gyvybės formomis scenarijų paieškai. Kiekvieną dalį kuruos pripažinti pasaulyje urbanistikos, filosofijos, architektūros profesionalai.

Lietuvos paviljono Venecijoje komisaras – architektas Pippo Ciorra,  Nacionalinio muziejaus MAXXI Romoje Architektūros departamento vyriausiasis kuratorius.

Lietuvos atstovavimą Venecijos architektūros bienalėje finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

 Lietuvos paviljono adresas: Via Giuseppe Garibaldi, 1814, 30122 Venecija VE, Italija.

Paviljono kuratoriai: Nomeda ir Gediminas Urbonai.

Komisaras: Pippo Ciorra.

Prodiuserės: Sandra Šlepikaitė, „Architektūros fondas“.

Kuruojantys asistentai: Jautra Bernotaitė, Andrius Ropolas, Kristupas Sabolius, Indrė Umbrasaitė, Paulius Vaitiekūnas.

Projekto ambasadorė: Julija Reklaitė.

Projekto vadovas: Mindaugas Reklaitis.

Gamybos koordinatoriai: Adelė Dovydavičiūtė, Indrė Ruseckaitė, Alessandro Zorzetto.

Redaktoriai: Jonathanas Crismanas, Mariel Villeré.

Grafikos dizaineriai: NODE Berlin/Oslo ir Anna Haas.

Komunikacija: AUTORIAI (Giedrė Šileikytė) ir Marta Atzeni.

Pristato: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.