Auksinį rugsėjį Lenkijoje lankėsi Kauno jaunųjų architektų, istorikų, menotyrininkų ir paveldosaugininkų sambūrio „Ekskursas“ atstovai. Jie Augustave, Supraslėje, Balstogėje, Varšuvoje, Lodzėje ir Plocke ieškojo tuo pačiu laikmečiu, kaip ir Kaune, sukurtos modernizmo architektūros.
Jaunųjų kauniečių pažintis su Lenkijos modernizmu prasidėjo Augustave, kur apžiūrėtas prabangus karininkų Jachtų klubas ant Balčio ežero kranto, kurį 1934 metais suprojektavo architektas Julius Nagurskis (Juliusz Nagórski). Šiame pastate tarpukariu yra vykusios Lietuvos ir Lenkijos diplomatų derybos dėl valstybinių santykių užmezgimo.
Palenkės vaivadijoje Kauno architektūros entuziastai apžiūrėjo ir unikalaus medinio modernizmo pavyzdį – visuomeninius Supraslės kultūros namus „Dom Ludowy“, kuriuos prieš karą sukūrė architektas Jaroslavas Girinas (Jarosław Girin). Balstogėje didžiausias dėmėsys buvo skirtas unikaliai Šv. Roko bažnyčia, 1928 metais suprojektuotai Oskaro Sosnovskio (Oskar Sosnowski), ją svečiams iš Kauno pristatė Balstogės technikos universiteto Architektūros fakulteto dėstytojai.
Delegacija iš Kauno apžiūrėjo ir gausų įvairių Varšuvos kvartalų tarpukario modernizmą. Pirmąją kelionės dieną didžiausias dėmesys buvo skirtas miesto Centro (Śródmieście) bei Mokotuvo (Mokotów) modernistiniams pastatams, o ypač architektų Juliaus Žuravskio (Juliusz Żórawski) bei Romualdo Guto (Romuald Gutt) kūrybai. Pastarasis yra projektavęs ir Vilniuje, sukūręs Liepkalnio pagrindinę mokyklą.
Vakare kauniečiai viešėjo Varšuvos technikos universiteto Architektūros fakulteto studentų mokslinio ratelio svetainėje. Čia jie pristatė savo veiklą, nemokamų ekskursijų festivalį „L6“ bei viso Kauno siekį, kad miesto modernizmo architektūra atsidurtų iškiliausių UNESCO pasaulio paveldo vertybių sąraše.
Susitikime, pavadintame „Kauno modernizmas – modernistinis paveldas Lenkijoje ir Lietuvoje“, dalyvavo kelios dešimtys susidomėjusių architektūros studentų iš vienos didžiausių kaimyninės šalies architektūros aukštųjų mokyklų. Varšuvos studentai aprodė savo studijų namus, susitikime taip pat dalyvavo Architektūros fakulteto dekano įgaliotas asmuo tarptautiniams ryšiams, didelis modernizmo entuziastas dr. Maciejus Čarneckis (dr. inż. arch. Maciej Czarnecki) bei Lietuvos ambasados Lenkijoje kultūros atašė Rasa Rimickaitė.
Modernizmas Varšuvoje geriausiai išliko atokiuose miesto rajonuose, kuriuos aplenkė visa naikinantys karo gaisrai. Vienas iš tokių – diplomatų ir menininkų pamėgta Saska Kempa, kurią kauniečiams pristatė didelis savo miesto entuziastas, blogo „Varšuvos fenomenas“ kūrėjas Piotras Kunertas (Piotr Kunert).
Kauno studentai ir moksleiviai taip pat susipažino su nauju Lenkijos Kariuomenės muziejaus padaliniu – Katynės memorialiniu muziejumi. Statant memorialą 21 tūkst. 1940 pavasarį NKVD sušaudytų Lenkijos piliečių (daugiausia – karininkų), panaudotas buvęs carinės Rusijos laikų frontas. Jo projekto autoriai, architektai Janas Bielina Bžožovskis (Jan Belina-Brzozowski) ir Konradas Grabovieckis (Konrad Grabowiecki) iš firmos „BBGK Architekci“ tapo prestižinio Mies van der Rohe – Europos šiuolaikinės architektūros apdovanojimo finalistais.
Jaunieji kauniečiai susitikime su vietos bendruomene ir savo bendraamžiais, vykusiame bendruomenės reikalams pritaikytoje buvusioje Žolibožo katilinėje, pasakojo apie savo veiklą, nemokamų ekskursijų festivalį „L6“ ir Kauno mieste įgyvendinamą programą „Modernizmas ateičiai“. Žolibožo bendruomenės atstovai, savo ruožtu, pristatė savo išleistą gerųjų architektūrinių patarimų knygą bei kas 4 metus investuotojams teikiamus legendinių rajono kūrėjų architektų Brukalskių vardu pavadintus apdovanojimus „Nagroda Brukalskich“ už gerą skonį architektūroje ir restauracijoje.
Kauno delegacija turėjo progą ir apsilankyti tikrame Lenkijos modernizmo lopšyje – dar 1929 metais architektų Barbaros ir Stanislavo Brukalskių (Barbara i Stanisław Brukalscy) šeimos pastatytoje viloje. Ją svečiams iš Lietuvos aprodė Žolibožo kūrėjų giminaitė, aktyvi bendruomenės dalyvė, paveldosaugininkė Marija Brukalska (Maria Brukalska). Unikaliame ir valstybės saugomame modernizmo paminkle gausu laiką aplenkusių erdvės projektavimo sprendimų, liaudies architektūros įtakų, jis skendi žalumoje.
Žolibožo pristatyme Lietuvos jaunimui dalyvavo ir Varšuvos technikos universiteto doktorantas, architektas Gžegožas Mika (Grzegorz Mika), įkūręs ir prižiūrintis Varšuvos modernizmui skirtą „Facebook“ puslapį „Warszawski Modernizm 1905-1939″. Praėjusiais metais pasirodžiusios knygos „Nuo didžių idėjų iki didingų plokštumų. Audringi Varšuvos architektūros metai“ („Od wielkich idei do wielkiej płyty. Burzliwe dzieje warszawskiej architektury“) autorius svečiams papasakojo tiek apie žymiausius individualius rajono projektus (tame, tarpe architekto Juliaus Žuravskio (Juliusz Żórawski) „Stiklo namą“) bei urbanistinį Žolibožo vystymąsi.
Jaunieji Kauno gidai taip pat lankėsi trečiajame pagal dydį Lenkijos mieste – Lodzėje, kur taip pat gausu modernizmo paminklų. Jaunimas kartu su Lodzės Technikos universiteto architektūros studentais dalyvavo prof. Kšyštofo Stefanskio (Krzysztof Stefański) surengtose ekskursijose apie tarpukario architektūrą centrinėje Lodzės dalyje bei unikaliame, 1928 metais iškilusiame eksperimentiniame modernizmo rajone, vadinamame J. Montvilos – Mireckio vardu (osiedle Józefa Montwiłła-Mireckiego).
„Ekskurso“ komanda savo viešnagę Lenkijoje baigė aplankydama dar vieną išskirtinį šios šalies muziejų – Mazovijos muziejuje Plocke. Čia sukaupta „art noveau“ (arba kaip sakoma Lenkijoje – Secesijos) stiliaus baldų, indų, juvelyrikos, interjero detalių kolekcija ypač sudomino meno kūrinių restauraciją studijuojančią kauniečių delegacijos dalį. Savo ruožtu, Mazovijos muziejaus gidės lietuvaičius pakvietė apsilankyti po poros metų, kai Plocke bus atidarytas naujas „art deco“ stiliui skirtas muziejaus korpusas.
