Pirmiausia suskaitmeninti didžiausią įtaką pokario Lietuvos architektūrai padariusių kūrėjų – Vytauto Edmundo Čekanausko, Elenos Nijolės Bučiūtės, profesorių Algimanto ir Vytauto Nasvyčių, Vytauto Jurgio Dičiaus, Algimanto Mačiulio – darbai, pateikta ir Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato architekto Kęstučio Pempės projektų.

Taip pat tęsiamas dėl Architektūros muziejaus uždarymo nutrūkęs darbas: kaupiama dabar kuriančių architektų darbų medžiaga: jau perimta skaitmeninė architekto Gintaro Balčyčio Kauno Šančių kareivinių rekonstrukcijos projekto medžiaga, planuose – archyvuose saugoti Kauno „Žalgirio“ arenos autoriaus Eugenijaus Miliūno darbą.

Virtualus Lietuvos architektūros muziejus (www.archmuziejus.lt) toliau plečiamas, mokslininkai ir mėgėjai gali laisvai, patogiai naudotis sukaupta istorine architektūros medžiaga, atlikti įvairius tyrimus. Su medžiaga galės susipažinti ir kitų šalių gyventojai, besidomintys Lietuvos architektūros istorija, jos paveldu.