2024 m. spalio 11 d. Vilniaus rotušėje Lietuvos architektų sąjunga (LAS) iškilmingai paminėjo 100-ąsias veiklos metines. Šventėje dalyvavo beveik 200 svečių: LAS, architektūros bendruomenės narių, valstybės ir bendradarbiaujančių organizacijų atstovų. Jubiliejus švęstas dviejuose vienas po kito vykusiuose renginiuose: LAS šimtmečio minėjime ir Lietuvos šiuolaikinės architektūros apdovanojimų „Žvilgsnis į save“ ceremonijoje.

LAS šimtmečio minėjimas – atmintis ir žvilgsnis į ateitį

Renginyje architektūros istorijos tyrėjai ir specialistai pasidalijo įžvalgomis apie Lietuvos architektų sąjungos istoriją ir jos įtaką Lietuvos architektūrai. Dr. Jolita Kančienė skaitė pranešimą „Architektūrinės organizacijos nepriklausomoje Lietuvoje 1920–1940 m.“, dr. Vaidas Petrulis aptarė išeivijos architektų indėlį su pranešimu „Lietuviai architektai išeivijoje – ko mes netekome?“, o dr. Liutauras Nekrošius kalbėjo apie architektūros raidą ir jos svarbiausius kūrėjus sovietmečiu (1940–1990 m.). Pastebėjimais apie svarbiausius LAS veiklos momentus savo kadencijų laikotarpiais pasidalino renginyje dalyvavę buvę LAS pirmininkai: Vytautas Dičius, Kęstutis Pempė, Gintautas Blažiūnas, Rūta Leitanaitė.

Šventės metu už išskirtinius nuopelnus įteikti LAS garbės ženklai ir Architektūros riterio ordinai:

Architektūros riterio ordinai įteikti Eugenijui Miliūnui ir Laimai Šliogerienei, o LAS garbės ženklai – Tadui Balčiūnui (už ilgametę profesinę veiklą ir visuomeninį dalyvavimą architektūros lauke), Gintautui Pamerneckiui (už kūrybinius laimėjimus urbanistikos ir architektūros srityse), Rūtai Leitanaitei (už aktyvų dalyvavimą Ukrainos palaikymo projektuose ir ilgametę veiklą Lietuvos architektų sąjungoje), Astai Prikockienei (už darbą paveldosaugos projektuose, atsidavimą istorijai ir profesionalumą), Daliui Šarakauskui (už šiuolaikiškus, tvarius architektūros sprendimus gamybos, visuomeniniuose bei gyvenamuosiuose pastatuose), Rimgaudui Miliukščiui (už aktyvų darbą paveldosaugos srityje, reikšmingą indėlį į Kauno ir Lietuvos paminklotvarką), Vyteniui Rudokui (už ilgametę veiklą Lietuvos architektūros laukuose, Šiaulių miesto erdvinės struktūros apsaugą ir kokybės siekį).

„Žvilgsnis į save“ apdovanojimai ir parodos atidarymas

Antroji renginio dalis buvo skirta kas 2 metus vykstančios šiuolaikinės architektūros parodos-konkurso „Žvilgsnis į save“ konkurso nugalėtojų apdovanojimams ir jų projektų parodos atidarymui. Šiemet vienuoliktą kartą organizuotame konkurse 60 architektų komandų pateikė beveik 140 per pastaruosius dvejus metus sukurtų projektų ir realizuotų darbų. Juos vertino ir penkis geriausius išrinko tarptautinė komisija, sudaryta iš architektų Carlio Backstrando (Švedija), Austro Mailičio (Latvija) ir Viktoro Zotovo (Ukraina). Analizuojant projektus, komisija vertino architektūrinės idėjos aiškumą, originalumą, novatoriškumą, santykį su aplinka bei socialinę bei ekologinę projekto reikšmę.

Konkurso laimėtojai ir jų projektai:

• Namas Žvėryne – INBLUM (Laura Malcaitė, Margarita Podagelytė, Dmitrij Kudin, Ricardo Rodrigues, Renata Mickevičiūtė). 
• Vilniaus centrinio pašto pritaikymas ISM universitetui – A2SM ARCHITEKTAI (Aurimas Sasnauskas, Radvilė Samackaitė, Diana Sabaliauskienė, Viačeslavas Malenko, Joris Šykovas). 
• Stasys Museum – IMPLMNT Architects (Aurimas Syrusas, Greta Brimė, Ričardas Bertašius, Aurelija Kniukštaitė, Eglė Gečaitė, Ieva Sirijatavičiūtė, Kotryna Bajorinaitė, Jonė Virbickaitė). 
• Mokykla „Herojus“ – G. Natkevičius ir partneriai (Eglė Savodnikaitė, Adomas Rimšelis, Audronė Dzingienė, Gintautas Natkevičius). 
• Panevėžio Senvagės parkai – PUPA. Life over space (Tadas Jonauskis, Ignas Račkauskas, Lukas Kulikauskas, Augustas Makrickas, Justina Muliuolytė). 

Paroda Vilniaus Rotušės aikštėje ir tolesnė kelionė po Lietuvą

Renginio metu atidaryta Vilniaus Rotušės aikštėje įrengta paroda „Žvilgsnis į save 2023–2024“, Joje pristatomi tarptautinės komisijos atrinkti 39 geriausi architektūros darbai, pateikti konkursui. Gausiai miestiečių ir miesto svečių lankoma paroda veiks iki spalio 31 d. Lapkritį ji persikels į Panevėžį, o 2025 m. pavasarį pasieks Šiaulius ir Klaipėdą. Tai svarbus architektūros įvykis, kuris suteikia galimybę visuomenei iš arčiau susipažinti su naujausiais Lietuvos architektūros pasiekimais, skatina diskusijas ir praturtina miesto kultūrinį gyvenimą.