Blog

Lietuvos architektų rūmai prieštarauja siūlomiems Statybos įstatymo pakeitimams

Statybos įstatymo pakeitimai, Lietuvos architektų rūmai

Lietuvos architektų rūmai (toliau – Rūmai) Aplinkos ministerijai pateikė siūlymus dėl planuojamų Statybos įstatymo ir Architektūros įstatymo pakeitimų. Dalį jų Rūmai vertina itin kritiškai.

Ypač didelį nerimą ir abejones Rūmams sukėlė siūlomi du Statybos įstatymo pakeitimai – pirmuoju menkinamas architekto vaidmuo aplinkos formavime, antruoju – mažinamos visuomenės informavimo ir dalyvavimo galimybės. Juos gegužės 15 d. posėdyje aptarė Rūmų taryba.

„Pristatyti Statybos įstatymo pakeitimai tikrai nustebino ir nuliūdino. Tai yra siūlymas eiti priešinga kryptimi, nei pastaruoju metu buvo einama Lietuvoje, ir jau seniai – visoje Europoje. Tokie pakeitimai, jei jie nebūtų patikslinti ir papildyti, užkirstų kelią į dialogu paremtą, o ne į konfliktus orientuotą kokybiškos architektūros ir gyvenamosios aplinkos kūrimą“, – situaciją komentuoja Rūmų pirmininkė Daiva Veličkaitė.

DĖL PROJEKTO ARCHITEKTŪRINĖS DALIES PRIVALOMUMO

Susipažinę su Statybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektu Rūmai pažymi, kad mažinant architektūrinės dalies rengimo atvejų skaičių ir nepateikiant aiškių kriterijų, kuriais remiantis bus sudaromas tokius atvejus apibrėšiantis Aplinkos ministro sąrašas, nebus užtikrinami Architektūros įstatyme numatyti architektūros kokybės kriterijai ir viešasis interesas.

Rūmai teigia, kad dabar galiojanti nuostata, pagal kurią projekto architektūrinė dalis yra privaloma visiems antžeminiams statiniams ir tiems požeminiams, kurie skirti žmonėms gyventi, dirbti ar kitoms jų reikmėms tenkinti (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nedirba, o būna tik atlikdami tų statinių priežiūrą (inžineriniai tinklai, techniniai tuneliai ir pan.), yra proporcinga ir prašo šios dalies nekeisti.

Gausios visuomenės reakcijos į nedarnius gatvių, aikščių ir kitų inžinierinių statinių, taip pat supaprastintų projektų atvejus kaip tik rodo, kad kvalifikuotų, profesinės etikos varžomų architektų dalyvavimas juose yra itin reikalingas, tačiau iki šiol ne visada buvo reikalaujamas. Deja, po to, kai teismas pažymėjo architekto dalyvavimo privalomumą byloje dėl viešojo intereso gynimo (Gedimino pr. 27), buvo imtasi ne poįstatyminių teisės aktų koregavimo, o paties įstatymo pataisų, kurios sudarytų palankesnes sąlygas aplinką kurti remiantis vien techniniu ir trumpalaikiu ekonominiu požiūriu.

DĖL VISUOMENĖS INFORMAVIMO IR DALYVAVIMO

Rūmai taip pat prašo Aplinkos ministerijos nekeisti galiojančio visuomenės informavimo ir dalyvavimo teisinio reguliavimo, nes numatomu Statybos įstatymo 37 straipsnio pakeitimu, taip kaip jis dabar suformuluotas, yra siaurinama ir ribojama visuomenės informavimo ir dalyvavimo funkcija. Aplinkos ministerija siūlo numatyti tvarką, jog statinio projektiniai pasiūlymai ar statinio projektas būtų viešinamas „Infostatyboje“ 10 darbo dienų, o jeigu per nurodytą terminą nėra gaunamos visuomenės ar suinteresuotų institucijų pastabos, savivaldybės administracijos direktorius neorganizuoja aptarimo su visuomene.

Rūmai pabrėžia, jog tokie pakeitimai negali būti daromi, kol nebus įvykdyta išsami kylančių problemų analizė, kol galimos šio reguliavimo alternatyvos nebus aptartos su savivaldybėmis, projektuotojais, investuotojais, vietos bendruomenėmis ir kitomis suinteresuotomis šalimis, taip pat kol nebus įvertintas siūlomo Statybos įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir Orhuso konvencijos suderinamumas.

Be to, Rūmai atkreipia dėmesį, jog visos galimai numatomos papildomos visuomenės įtraukimo priemonės, pavyzdžiui, savivaldybių pareiga skelbti „Infostatybos“ informaciją savo svetainėse, VTPSI pareiga išplėsti „Infostatybos“ funkcionalumus ir pan., turi būti aptartos šiame įstatyme (įskaitant numatytų funkcijų finansavimą), kad iš įstatymo nuostatų būtų aiškiai matyti, jog visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūros bus efektyvios, sudarys realias galimybes laiku gauti informaciją, teikti siūlymus, svarstyti alternatyvas, įgyvendinti kitus visuomenės informavimo ir dalyvavimo tikslus, numatytus Orhuso konvencijoje.

KITI PASIŪLYMAI

Rūmai taip pat pateikė pastabas dėl Rūmų vykdomų ar galimų vykdyti funkcijų – kvalifikacijos tobulinimo mokymo programų derinimo, regioninių architektūros tarybų rekomendacijų teikimo bei dėl užsienyje įgytų architektų profesinių kvalifikacijų pripažinimo.

Visi Rūmų pateikti pasiūlymai teisėkūrai skelbiami Rūmų svetainėje.

Lietuvos architektų rūmų inf.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.