Aukštus reitingus užimantis ir novatoriškas Linčiopingo universitetas pietryčių Švedijoje, dar vadinamas LiU, rikiuojasi tarp geriausių pasaulio universitetų daugiau nei 50 metų. Siekdama išlaikyti užsitarnautą vardą, universiteto vadovybė ne tik tobulina studijų programas, bet ir investuoja į studentų miestelio plėtrą.

Naujai statomas viešosios paskirties pastatas „Studenthuset, Campus Valla“ tiek savo vidumi, tiek išore išsiskirs pažangiausiais fasadų apdailos sprendimais, kurie užtikrins ypač aukštą pastato energinį naudingumą ir ekologiškumo rodiklį.

Aukščiausią lygį įrodantis sertifikavimas

2019 metais planuojamas įgyvendinti pastatas bus sertifikuotas pagal švedišką pastatų energetinio efektyvumo standarto „Miljöbyggnad“ auksinį lygį. Norint užsitikrinti tokį įvertinimą, statinys turi atitikti ne tik garso komforto, drėgmės apsaugos, šviesos pralaidumo reikalavimus, taip pat labai svarbiais veiksniais tampa šilumos efekto skatinimas, energijos efektyvumas, vidinis pastato klimatas žiemos ir vasaros metu.

„Norėdami užtikrinti aukštą pastato energinį naudingumą, daug dėmesio skiriame oro sandarumo konstrukcijoms. Norint statybas užbaigti kaip įmanoma greičiau, palankiausias sprendimas buvo pasirinkti kryžmai klijuotos medienos (angl. „Cross Laminated Timber“) elementus projekto fasadų ir vidaus apdailos įrengimui. Interjere naudojama mediena neabejotinai padidins pastato vertę“, – kalbėjo architektų biuro Švedijoje „White Arkitekter“ architektė Linda Mattsson.

Išskirtiniai technologiniai sprendimai

Iki 2030 metų numatyta, kad visos Europos Sąjungos šalys bendru susitarimu privalo sumažinti į aplinką išskiriamo anglies dioksido (CO2) kiekį net 40 proc., lyginant su 1990 metais suvartotu kiekiu. Atsižvelgiant į tai, kad medis šiandieninėje aplinkoje yra vienintelė natūrali statybinė medžiaga sugerianti CO2, lietuvių įmonių „KG Constructions“, „Lignas“ ir „Trevita“ jungtinė komanda pasiūlė išskirtinius technologinius sprendimus „Studenthuset, Campus Valla“ projektui.

Lietuvių specialistai rūpinsis projektavimo darbais, medienos ir aliumininio tiekimu bei elementinių fasadų įrengimu.

Pagrindinis fasado konstrukcijų išskirtinumas ir pranašumas yra naudojama kryžmai klijuota mediena. Tai yra labai tikslių matmenų medžiaga, leidžianti pagaminti didelių gabaritų fasadinius elementus, kas savo ruožtu mažina jungimo siūlių kiekį, sykiu gerėja fasado šilumos izoliacijos, bei sandarumo rodikliai. Fasado išorinės apdaila yra suprojektuota iš perforuoto aliuminio kasečių. Tokia perforacija suteikia fasadui lengvumo ir grakštumo, taip pat ir išskirtinumo projektui.

Visos komplektuojamos medžiagos yra iš anksto parinktos bei užsakytos tokios, kad surinkimas vyktų tarsi LEGO kaladėlių principu. Pagrindinis iššūkis buvo sukurti tokį sprendinį, kuris unifikuotų fasado elementus, nes pastato architektūra yra skirtinga kiekviename fasado plote, ypač langų išdėstymas bei dydis. Atsižvelgdami į tai, mūsų inžinieriai sukūrė tokią elemento konstrukciją, kuri leido gaminti vienodus elementus, tačiau į juos eigoje įkomponuoti skirtingą langų bloką.

Trijų lietuviškų įmonių jungtinės komandos sugalvoti sprendiniai buvo realizuoti pagaminant realaus dydžio fasado maketą šalia statybų aikštelės Linčiopinge, kuris buvo sėkmingai įvertintas švedų architektų biuro „White“, projekto užsakovo „Akademiska Hus“ ir generalinio rangovo „Peab Sverige“.

Išlaikytos švedų architektūros tradicijos

Septynių aukštų pastato eksterjere dominuos raudona spalva, kuri pasirinkta ne be priežasties. Ji būdinga švediškiems pastatams, ypatingai seniems. Tai sąlygoja nuo seno stipriai išvystyta Švedijos vario kasybos pramonė ir su jo gamybos procesu susiję produktai bei subproduktai. Anuomet švedų išrasta „Falu red“ spalva buvo naudojama dažams gaminti ir šios tradicijos išliko iki šių dienų. „Išlaikant raudoną spalvą, išreiškiančią ryšį su senais kultūros pastatais, taip pat su originaliais ir greta esančiais XVII dešimtmečio universiteto statiniais, mes siekiame įgyvendinti „The new in the old” strategiją“, – pasakojo architektė L. Mattsson.