• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Lietuviai – statybininkų tauta

2014 kovo 31 d.

Senas pokštas apie lietuvį – amžiną nuosavos pirkios statytoją – palaipsniui tampa kultiniu. Artėjant didžiausiai statybų parodai Baltijos šalyse „Resta 2014“, domimės, ar mitas apie lietuvius kaip statybininkų tautą turi nors kiek pagrindo. Pasirodo, kad statybų sektoriuje dirbantys specialistai lietuvius statybininkų tauta vadina ne tik juokais.

„Lietuviai yra ne tik krepšininkų tauta. Dalis šios sporto šakos atstovų, žaidžiančių ne Lietuvoje, garsina šalies vardą ne tik sugebėjimais krepšinio aikštelėje. Esu girdėjęs istorijų, kaip lietuvių krepšininkų butuose sugenda durys ir jie nesamdo meistrų, o susiremontuoja patys. Užsieniečiai stebisi, kad geri Lietuvos krepšininkai yra ir geri statybų meistrai“, – šmaikštauja Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas. Be to, jis pastebi, kad statybos tapo ne tik vyrų, bet ir moterų užsiėmimu – moterys vis dažniau ima domėtis statybomis, technologijomis.

Architektas Audrys Karalius sako, kad statybininko genai lietuvyje atsiskleidžia ne tik atliekant statybinius darbus, bet ir rengiant namo projektą.

„Kiekvienas lietuvis – nepakartojamas, todėl projektuojasi sau namą pigiai „pas bet ką“, o vėliau su žmona virtuvėje, pasiėmę flomasterį, pakoreguoja projektą „pagal save“. Šitas stilius „pagal save“ jau seniai turėjo būti įtrauktas į nacionalinio paveldo sąrašus ir nusiųstas A. Gelūnui į UNESCO, nes tai yra mūsų modernioji savastis. Lietuvis fiziologiškai negali nepagerinti „pagal save“ projekto jį statydamas. O jeigu jis yra profesionalus statybininkas – tai tik laikykis…“, – pastebi architektas.

Visgi lietuviai profesinių statybininko žinių semiasi ne tik internete ar iš draugų, bet ir mokyklose. Vilniaus statybininkų rengimo centras (VSRC) kasmet surenka pakankamą skaičių įvairių statybų sektoriuje paklausių amatų norinčių mokytis jaunuolių. Centro direktorius Juozas Baranauskas atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu mokytis statybininko amato ateina netgi prestižines studijas kolegijose bei universitetuose baigę absolventai, nors anksčiau statybininko profesiją dažniausiai rinkdavosi pagrindines ir vidurines mokyklas baigę jaunuoliai.

„Statybininko profesijos įvaizdis Lietuvoje krinta, nes valdžia praktiškai neinvestavo į statybas. Užtat statybininkų iš Lietuvos įvaizdis išaugo Anglijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse, mat šie puikiai dirba“, – teigia D. Gedvilas

Jo manymu, šiuo metu universitetai, rengiantys statybos specialistus, daugiau dėmesio skiria teorinėms žinioms, tačiau primiršta praktinių būsimojo specialisto įgūdžių tobulinimą. Dėl to dalis absolventų esą atsisako tolesnio darbo statybos sektoriuje.

Daugiau praktinių įgūdžių būsimieji statybininkai esą išmoksta profesinėse mokyklose ir specializuotuose mokymo centruose. VSRC vadovas pastebi, kad daugelis statybų sektoriuje dirbančių specialistų mato poreikį tobulinti praktines žinias. „Turime studentų, kurie daug teorinių žinių įgavo naršydami visko pilname internete, tačiau nusprendė, kad be praktikos darbo rinkoje sudėtinga. Dėl to jie ateina praktinių įgūdžių, kuriuos padeda įgyti centre dirbandys amato meistrai“, – patirtimi dalinasi J. Baranauskas.

Ką sugeba būsimieji statybininkai, bus galima pamatyti ir parodoje „Resta 2014“. VSRC su partneriais parodoje surengs konkursą, kurio metu būsimieji statybininkai iš 10 Lietuvos miestų varžysis apdailininkų – apšiltintojų konkurse.

Resta 2014“ šiemet vyks balandžio 24–27 dienomis, savo naujienas joje demonstruos apie 600 dalyvių iš keliolikos pasaulio šalių, paroda užims visą Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO ekspozicinį plotą.

LITEXPO nuotr.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad