Lietuva ir Skandinavija: korodavimo problemos panašios, požiūris ir investicijos skirtingi

Viena didžiausių Lietuvoje specializuotas tiltų remonto ir pramoninių objektų antikorozinio remonto paslaugas teikiančių kompanijų – bendrovė „Švykai“ – ketverius iš dešimties gyvavimo metų savo veiklą aktyviai plečia ir Norvegijoje bei Švedijoje. Didžiausią patirtį Skandinavijoje bendrovė sukaupė atlikdama antikorozinį metalinių tiltų remontą.
Bendrovės „Švykai“ eksporto projektų direktorius Artūras Bytautas pripažįsta – Lietuva skandinavams susisiekimo infrastruktūros objektų priežiūros srityje pralaimi ir pagal disponuojamas lėšas, ir pagal šeimininkišką požiūrį. Lietuvoje antikorozinio remonto ar profilaktikos darbų reikšmę atsainiai vertina ne tik užsakovai, bet ir projektuotojai, nes yra įsitikinę, kad tai nesukuria jokios pridėtinės vertės ir „bet kas bet kaip gali papeckioti“.
„Dėl tokio klaidingo nusistatymo švaistomos didžiulės lėšos, – komentavo A. Bytautas. – Kokybiškai atlikti antikoroziniai darbai – ne estetinis išorės pagražinimas. Teisingai parinkus antikorozinio dažymo sistemą ir kokybiškai atlikus technologinius darbus objektas apsaugomas nuo žalingo išorinio aplinkos poveikio, ir taip yra pailginamas jo gyvavimo periodas. Tai yra kito remonto darbai gali būti atliekami tik po kokių 20 ar daugiau metų (priklausomai nuo parinktos sistemos). Lyginant vieno kvadratinio metro kainą pagal tarnavimo laiką taptų akivaizdi tokio požiūrio teikiama finansinė nauda.“
Bendrovės „Švykai“ specialistas mato ir kitą problemą – Lietuvoje nėra sertifikuotų šios srities inspektorių, kurie išmanytų ir kokybiškai atliktų antikorozinių darbų inspektavimą. Stinga ir projektuotojų, kurie kokybiškai atliktų šios srities projektavimą.
Šiaurės šalyse požiūris į antikorozinio remonto darbus kardinaliai skirtingas. Čia taikomas NORSOK standartas, numatantis antikorozinių sistemų naudojimą ir darbų atlikimo technologijas. Darbų kontrolę atlieka tik sertifikuoti antikorozinio dažymo specialistai inspektoriai.
Skandinavijoje labai plačiai plinta dviguba apsauga nuo metalo korozijos. Tai sistema, susidedanti iš katodinės metalo apsaugos sluoksnio ir trisluoksnės dažų sistemos. Tokios dvigubos apsaugos sistemos storis yra min. 285 μm. Ši dažymo sistema yra kur kas atsparesnė agresyviam aplinkos poveikiui ir tarnauja gerokai ilgiau.
„Katodinės metalo apsaugos operacija geriausiai visiems žinoma kaip karštas cinkavimas merkiant metalo konstrukcijas į cinkavimo vonias, – aiškino A. Bytautas. – Tačiau šis būdas turi ir trūkumų. Tarkime, cinkavimo vonių dydis riboja konstrukcijų matmenis, be to, šis technologinis procesas gali būti pritaikomas tik naujų konstrukcijų gamybai. Vykdant remonto darbus objekte katodinės metalo apsaugos sluoksnis yra padengiamas atliekant metalizavimo operaciją. Tai specialia įranga paviršiaus dengimas metalu (cinku, aliuminiu ar jų mišiniu), šį išlydžius elektros lanku ar dujiniu degikliu ir užpurškus oro srautu ant metalizuojamo paviršiaus. Metalizavimas, arba terminis apipurškimas, yra pats brangiausias ir aukštos kvalifikacijos reikalaujantis technologinis procesas metalo paviršiaus apsaugos procese. Vis dėlto ši dvigubos apsaugos antikorozinio dažymo sistema yra vis plačiau taikoma Europoje tiltų ir metalo konstrukcijų apsaugai.“
Nors reikalavimai – labai griežti ir tenka įsisavinti naujas technologijas, įmonė „Švykai“ sėkmingai vykdė darbus Skandinavijoje.