Jos išdėstymas priklauso nuo stogo konstrukcijos.
Kartais lietvamzdžius pageidaujama paslėpti, bet tai, N. Zinio teigimu, yra gana sudėtinga ir verta vargo nebent tuo atveju, jei tvarkomas išskirtinis senamiesčio pastatas, jei tradicinės sistemos itin gadina vaizdą ar esama specialių apribojimų.
Šiuolaikiniai lietaus nuvedimo sistemų dizaino sprendimai leidžia patenkinti net reiklių užsakovų lūkesčius – suderinti stogo dangos ir lietvamzdžių bei latakų spalvą, stilistiką. Estetika projektuojant šias sistemas tampa vis svarbesnė.
Metalinė lietaus nuvedimo sistema gali būti pasirenkama pagal RAL spalvų paletę. PVC sistema neskirstoma pagal RAL, todėl skirtingų gamintojų spalvos šiek tiek skiriasi.
Pasirinkimą diktuoja funkcija
Lietaus nuvedimo sistemų projektavimas įrengiant sutapdintuosius stogus įprastai yra kur kas sudėtingesnė užduotis nei šlaitinių stogų atveju – įtakos turi faktas, kad jais vanduo nuteka ir pasišalina kur kas lėčiau. Ir kaip tik todėl yra kur kas daugiau veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti projektuojant šias sistemas. Pati didžiausia problema yra hidroizoliacija – patalpų apsaugojimas nuo drėgmės patekimo. Čia itin svarbi visos konstrukcijos įrengimo kokybė – pradedant parapeto apskardinimu ir stogo dangos užleidimu ant parapeto, baigiant paprasčiausio elemento – įlajos – pritvirtinimu prie stogo dangos.
Kitos detalės priklauso nuo to, ar tvarkomi eksploatuojami, ar neeksploatuojami stogai. Pasak „Aco Nordic“ atstovo, įrengiant lietaus nuvedimo nuo neeksploatuojamų stogų sistemas dažniausiai naudojamos paprastos apšildomos įlajos su vadinamosiomis kepurėlėmis – taip saugomasi nuo lapų ir kitokių šiukšlių patekimo į sistemą. Jei stogas eksploatuojamas, būtina užtikrinti, kad įlajos būtų apsaugotos grotelėmis. O čia jau galima rinktis ir dizainą, ir apkrovų klases priklausomai nuo to, ar stogas bus skirtas tik pėstiesiems, ar ir automobilių eismui.
Naujos technologijos leidžia sutaupyti
N. Zinis priminė, kad lietaus nuvedimas nuo eksploatuojamų stogų gali būti ne tik taškinis, bet ir linijinis, o tai patogu įrengiant terasas ar tais atvejais, kai stogai įrengti su dvišlaičiu nuolydžiu. „Taškinę lietaus nuvedimo sistemą įrengiant didesnio ploto terasose ar ant eksploatuojamų stogų, kur nuolydis yra iš visų keturių pusių, jau atsiranda nepatogumų dėl peraukštėjimo ir peržemėjimo“, – pastebėjo specialistas.
Planuojant lietaus nuvedimo nuo sutapdintųjų stogų sistemas, pasak N. Zinio, pastaruoju metu plačiai naudojamos vakuuminės sistemos. Jos ypač parankios įrengiant sistemas didelio ploto stogams pramoniniuose angaruose, logistikos centruose ir pan., nes leidžia sumažinti įlajų skaičių. „Tarkime, 10 tūkst. kvadratinių metrų ploto stogas suskirstytas 200 kvadratinių metrų ploto segmentais, tokiu tankumu įrengiant įlajas, o vakuuminės sistemos šiuo atveju leidžia sumažinti įlajų skaičių daugiau nei dukart. Atitinkamai sumažėja ir vamzdynų skaičius, taigi tai palengvinimas montuotojui, racionalus sprendimas ir užsakovui“, – vieną pastarųjų metų technologinių naujovių rekomendavo „Aco Nordic“ specialistas.
Individualiųjų namų savininkai neretai domisi, ar būtina naudoti latakus nuo užšalimo ir atšilimo ciklų, nuo ledo kamščių apsaugančius šildymo kabelius. N. Zinio įsitikinimu, šios papildomos išlaidos nėra būtinos – privačių pastatų savininkai turi kitų priemonių rūpintis savo lietaus nuvedimo sistemų būkle.
