Pasiūlius tokiems žmonėms oficialų darbą, bus mąstoma taip: aš juk nebegausiu pašalpos, o dirbti už du tūkstančius litų, kai dabar tiek pat užsidirbu ir dar prideda valstybė – neapsimoka.
Verslo ir pramonės plėtra Lazdijų rajone tikrai apmirusi. Nesijaučia ir rajono valdžios pastangų prisivilioti investuotojų, nematyti ryžtingesnių žingsnių. Prieš investuojant reikėtų išspręsti problemą, kaip priversti dirbti teorinius bedarbius. Minimalus ar kiek didesnis atlyginimas tų žmonių tikrai nemotyvuotų dirbti.
Bene vienintelis Lazdijų rajono privalumas – pasienis su Lenkija. Vis dėlto kai Šengeno erdvė mums atvira, Lazdijams šis privalumas duoda mažai naudos. Manau, investuotojai mieliau rinktųsi Alytų, nes ten nekiltų problemų, susijusių su darbuotojais.
Galimas sujudimas prieš įvedant eurą
„Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius
Vertinant nekilnojamojo turto rinką, Lazdijų rajono padėtis labai panaši į Varėnos rajono – tokia būdinga daugeliui mažų miestelių. Gyventojai čia greitai sensta, jaunimas emigruoja į didmiesčius ar užsienį. Jeigu nesimatys ekonominių perspektyvų, Lazdijų rajono nekilnojamojo turto rinka išliks tokio pat lygio kaip dabar.
Vienu ar kitu metu situacija gali keistis, tačiau žymių pokyčių vargu ar galima tikėtis. Perkamoji galia mažesniuose miestuose yra nedidelė, todėl perspektyvų, kad staiga išaugs sandorių skaičius – nedaug.
Prieš kurį laiką, kai Lietuva dar nebuvo Europos Sąjungos narė ir veikė sienos kontrolės bei muitinės postai pasienyje su Lenkija, Lazdijuose būsto rinka buvo gyvybingesnė. Dabar situacija visai kitokia – ekonominę gerovę gali kurti tik objektyvūs veiksniai. Žinoma, rinką gali kiek pagyvinti euro įvedimas, tačiau taip atsitiks ne viename kuriame nors rajone, bet visoje šalyje. Tokiu atveju paklausūs bus ne tik individualieji namai, bet ir administraciniai pastatai, kuriuose galima įrengti biurus. Reikia tikėtis, kad ekonomika nesustos augti ir geresnio gyvenimo galimybės nudžiugins ir mažesnius miestus.
