Tačiau pastebimas uždarųjų akcinių bendrovių (nuo 78 iki 92) ir asociacijų (nuo 66 iki 79) skaičiaus augimas. Veikiančių ūkio subjektų skaičius savivaldybėje 2011–2013 metais išaugo 8 proc.
2010–2012 metais Lazdijų rajono savivaldybėje pagal verslo liudijimą besiverčiančių asmenų skaičius išaugo 37 proc. Šios statistikos augimui didelę reikšmę turėjo sumažintos verslo liudijimų kainos. Tačiau verslo liudijimų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, Lazdijų rajone buvo vienas mažiausių šalyje.
Specialistai pažymi, kad siekiant gerinti ekonominę aplinką ir bendrą gyvenimo lygį savivaldybėje daug dėmesio turėtų būti skiriama investicinėms programoms, turi būti sudaromos galimybės verslui kurti ir investicijoms pritraukti. Nors savivaldybės vadovai supranta, kad reikia didinti Lazdijų rajono žinomumą ir Lietuvoje, ir užsienyje, realių žingsnių žengiama nedaug.
Ekspertai
Vien mokesčius mažinti neužtenka
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas Rekašius
Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudarytame Lietuvos savivaldybių indekse Lazdijų rajonas užėmė 14 vietą iš 53 rajono savivaldybių. Investicijų srities vertinimas buvo kone identiškas šalies vidurkiui (48,6 balo) ir siekė 49,4 balo (iš 100 galimų).
Ir veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, ir materialinės investicijos vienam savivaldybės gyventojui paaugo palyginti su ankstesniais metais: pirmas rodiklis – nuo 11,8 iki 13, antras ūgtelėjo dar smarkiau – 2010 materialinės investicijos, tenkančios vienam Lazdijų rajono gyventojui, siekė 1273 litus, o 2011-aisiais – jau 1273 litus, tačiau pagal šiuos rodiklius savivaldybė vis dar smarkiai atsilieka nuo šalies vidurkio. Blogiausiai Lazdijų rajonas atrodo pagal tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą. Šis rodiklis – daugiau kaip 100 kartų žemesnis už vidurkį (4448 litai) ir siekia vos 38 litus vienam gyventojui.
Lazdijų rajono mokesčių aplinka nebuvo priežastis, kodėl ši savivaldybė stokojo investicijų. Vidutinis fiksuotas pajamų mokesčio už verslo liudijimus dydis buvo vos 146 litai, o vidutinis šalies – 598 litai. Dėl vangaus investavimo savivaldybės taip pat negalima kaltinti ir per dideliu nekilnojamojo turto mokesčiu (0,6 proc.), kuris buvo šiek tiek žemesnis už savivaldybių vidurkį (0,71 proc.). Žemesni nei vidutiniai mokesčių tarifai rodo, kad reikia ne tik mažinti mokesčius, bet ir ieškoti kitų būdų, kaip sudominti ir pritraukti investuotojų. Lazdijų rajono savivaldybė yra geografiškai patogioje vietoje, todėl viena potencialių veiklų čia gali tapti logistikos centrų plėtra, be to, rekreacinis rajono potencialas gali būti skirtas turizmui plėtoti.
Nublanksta ir nedidelis privalumas
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas
Anksčiau Lazdijus daugelis neoficialiai vadindavo kontrabandininkų rojumi. Nors šis šleifas baigia išnykti, pramonės sektorius čia nesuklestėjo, o nelegalaus verslo dar apstu. Todėl ir investuoti į Lazdijų rajoną sudėtinga pirmiausia dėl to, kad gyventojų pajamos iš nelegalaus verslo yra gana didelės. Pastačius čia naują didelę gamyklą, be abejo, iškils problemų, susijusių su darbuotojais.
Lazdijuose paplitęs klasikinis lietuviškas modelis, kai gyventojai tampa pašalpų gavėjais, nors kartu generuoja nelegalias ir gana dideles pajamas.
