VVKD Kelių skyriaus viršininko A. Rimo teigimu, reikia atlikti daug namų darbų, kad toks statusas būtų suteiktas. Visų pirma privalu pasirūpinti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūromis: būtina PAV ataskaita, kad aplinkosaugos institucijos galėtų priimti sprendimą dėl veiklos leistinumo, įteisindamos vandens telkinius kaip vidaus vandenų kelius. Kol būtini darbai neatlikti, plaukiojimą šiuose ir kituose Nemuno deltos vandens telkiniuose, kurie nėra vandenų keliai, reglamentuoja aplinkosaugos reikalavimai: juos valyti, ženklinti kaip kelius, vykdyti kitus saugiai laivybai būtinus darbus negalima.
Vietos reikšmės vidaus vandenų kelių – Skirvytės (9 kilometrai), Akmenos–Danės (1 kilometras), Šyšos (5 kilometrai) bei Galvės ežero (4 kilometrai) – valdytojai yra savivaldybės. Jos vietos reikšmės vidaus vandenų keliams prižiūrėti papildomo finansavimo negauna, tad, anot A. Rimo, neverta stebėtis, kad šie keliai, išskyrus Galvės ežerą, kurio gylis savaime palankus pramoginei laivininkystei, nėra eksploatuojami.
Rytinėje Kuršių marių dalyje neeksploatuojami vietos reikšmės vidaus vandenų keliai Juodkrantė–Dreverna ir Dreverna–Ventė. Šiam 19,7 kilometro ilgio ruožui atgaivinti reikėtų skirti šimtatūkstantinę ar dar didesnę sumą. Kad būtų užtikrinta saugi laivyba, visų pirma būtina pašalinti seklumas ir dugno augmeniją.
Valymo darbus įprastai pabrangina iškasto grunto ir pašalintos augmenijos sandėliavimas: darbų kaina gali siekti 150–200 tūkst. litų ir daugiau.
32 navigaciniams ženklams pagaminti galėtų prireikti 80 tūkst. litų (šviečiantys kainuotų 112 tūkst. litų), taip pat reikėtų vykdyti kelio ženklinimo priežiūrą. Per mėnesį šio vandenų kelio ruožo priežiūros kaina siektų 14,3 tūkst. litų.
Prioritetinis Lietuvoje – vidaus vandenų kelias Nemunu ir Kuršių mariomis nuo Kauno iki Klaipėdos. Šis vidaus vandenų kelias – tarptautinės reikšmės. 1997-aisiais priėmus susitarimą dėl svarbiausių tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelių (AGN), Lietuva įsipareigojo išlaikyti tam tikrus šio kelio parametrus, kad juo galėtų plaukti 10 metrų pločio ir 100 metrų ilgio laivai.
Lietuvai iki šiol taikomas palengvinimas – išlaikyti 1,2 metro upės gylį (Europoje tarptautinės reikšmės vidaus vandenų gylis paprastai turi siekti apie 2 metrus).
„Norint tokį pasiekti, vargu ar užtektų pagilinti Nemuną – atskiruose ruožuose gali prireikti šliuzų, tačiau juos šiandien draudžia Vandens įstatymas“, – esamą situaciją „Statybai ir architektūrai“ apibūdino VVKD atstovas.
Greitaeigiai laivai – ne vien prisiminimuose
Sovietmečiu buvo populiaru iš Kauno į Nidą keliauti laivais „Raketa“ arba „Zaria“. Keletą metų žadėta maršrutą atnaujinti, tačiau jo iki šiol nėra.
A. Rimo teigimu, tam, kad šis maršrutas atgytų, vis pritrūksta verslininkų iniciatyvos, jie nesuinteresuoti maršruto atnaujinimu ar laivų nuoma: „Tokio verslininkų sprendimo motyvai – laivai, esantys Lietuvoje, gana seni, naudoja daug degalų, o dėl to gerokai ūgtelėtų bilietų kainos.“ Verslininkai negaili kritikos atsakingoms institucijoms: esą verslui trūksta realios pagalbos. Vis dėlto šiais metais greitaeigiu laivu jau galima nukeliauti iš Klaipėdos į Nidą. Nidą galima pasiekti iš Jurbarko, o užsakomaisiais reisais – ir iš Kauno.
Laivyba suartino kaimynus
Lietuva su Rusija dar 2007-aisiais pasirašė susitarimą dėl laivybos Kuršių mariose ir Lietuvos bei Rusijai priklausančios Kaliningrado srities vandenų keliais. Vienintelis nepatogumas keliaujantiesiems į kaimyninę šalį, pasak A. Rimo – muitinės formalumai pasienyje.
Rusija, ruošdamasi priimti laivus iš Lietuvos žvejų kaimelyje Rybačyj, nuo Nidos nutolusiame 22 kilometrus, įrengė pasienio punktą buriniams ir pramoginiams laivams, kertantiems valstybės sieną. Taip pat parengtos tam tikros taisyklės, kurių turėtų laikytis į kaimyninę šalį plaukiančių laivų savininkai.
Pradėjus eksploatuoti vidaus vandenų kelią maršrutu Nida–Lietuvos–Rusijos valstybės siena, atsirado galimybė per Rusijos vidaus vandenų kelių tinklą pasiekti ir Vakarų Europos vidaus vandenų kelių tinklą.
Perspektyva – kroviniams gabenti
Saugi, patikima, ne tokia tarši – šiuos krovininės laivybos privalumus vardija specialistai. Pamažu juos atranda ir verslininkai. Palankiausias kroviniams gabenti – Nemunas. Dar sovietmečiu juo per metus būdavo pervežama apie pusantro milijono ir daugiau tonų statybinių medžiagų. Būtent jas, taip pat krovinius konteineriais, komunalines atliekas, didelių matmenų ir sunkiasvorius krovinius vidaus vandenų transportu planuojama gabenti ir ateityje. Impulsą krovininei laivybai, manoma, suteiks statoma Marvelės krovininė prieplauka, pagerinsianti krovininės laivybos sąlygas.Juolab kad barža galima gabenti keliasdešimt kartų daugiau krovinių nei automobiliu.
