Beje, ši technologija reikalauja specialios sudėties asfalto masės, kurią gali tiekti Lietuvoje veikiančios kelių statybos medžiagų gamybos bazės, o viršutinis asfalto sluoksnis, vadinamasis dėvėjimosi, klojamas daug plonesnis nei įprasta, dėl to mažėja savikaina. Tačiau nauja technologija netaikoma vietovėse, kur kelio nuolydis yra labai didelis, o posūkiai – itin staigūs.
Gabionai šlaitams tvirtinti
Sudėtingos reljefo sąlygos Rytų Lietuvoje kelių statytojus verčia ieškoti naujų sprendimų, kaip išlyginus vertikalųjį kelio horizontą sutvirtinti kelią juosiančių kalvų šlaitus. Geotekstilės ir geotinklų naudojimas šioje srityje yra veiksmingas, tačiau jis neišsprendžia problemos, kai šalia kelio yra iškilusios itin stačios kalvos. Kalvų nukasimas pažeistų unikalų vietovės reljefą, todėl vengiant paviršiaus erozijos metu galimų nuošliaužų ir įgriuvų Europos šalyse tokiomis aplinkybėmis taikoma šlaitų sutvirtinimo gabionais technologija.
Gabionai – tai inžinerinis statinys, suprojektuotas kaip atraminė sienutė, kuri sulaiko gruntą nuo nuslydimo, paplovimo, erozijos, atsirandančios veikiant oro sąlygoms. Tai suvirinto vielos tinklo krepšys, užpildytas stambios frakcijos skalda. Užpildo medžiaga gali būti ir granitas, kalkakmenis ar trupintas betonas. Gabionų dėžės tarpusavyje suvirinamos. Sukibusių elementų sistema sudaro savotiškas atramines sienutes.
Lietuvoje gabionai tiesiant kelius pirmą kartą panaudoti rekonstruojant transeuropinio tinklo magistralinio kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis ruožą nuo 134 iki 137 kilometro. Kelio rekonstrukciją atlikusios bendrovės „Panevėžio keliai“ techninis direktorius V. Gražys sakė, kad konkrečioje situacijoje siaura kelio juosta neleido įrengti įprastų iškasų. Todėl teko rinktis mūsų šalyje tuomet dar neišbandytą, bet tinkamiausią gabionų sistemos būdą. Modulinės tokių sienų struktūros vienetams būdingas stiprumas užtikrina struktūros ir matmenų stabilumą, o esant būtinybei lankstumo laipsnis padeda prisitaikyti prie žemės judėjimo ir slūgimo.2012 metais baigtas įgyvendinti projektas, kurio metu kelyje Kupiškis–Utena rekonstruota 11,45 kilometro kelio ir tiltas per Šventosios upę. Objektas buvo sudėtingas dėl itin kalvoto vietovės reljefo. Išorinius itin stačius iškasų šlaitus teko stiprinti specialios konstrukcijos gabionais. Iš viso jų pastatyta 490 metrų, kai kur net 2–3 lygiais.
