Dėl nusistovėjusių dangų konstrukcijų parinkimo tradicijų ne visuomet pasitelkiami nauji sprendiniai ir naudojamos naujos medžiagos. Šiuo metu Lietuvoje kelių ir gatvių dangos konstrukcijos yra parenkamos pagal tipinius dangos konstrukcijų katalogus ir naudojant tipinius dangos konstrukcijų mišinius. Taigi kelių srities mokslininkai ir kelininkai patys ieško novatoriškų būdų, kaip pagerinti mūsų šalies kelių kokybę.
Kuria atsparias dangas
Šiuo metu kuriamas kelių dangos konstrukcijos skaičiavimo modelis, kuris įvertins fizines, mechanines medžiagų ypatybes ir konkrečias klimato bei apkrovų sąlygas. Kitų inžinerinių statinių dangoms, pavyzdžiui, oro uostų kilimo–tūpimo takų, peronų, jūrų uostų krantinių, terminalų, sandėliavimo aikštelių, nėra apibrėžtų projektavimo normų ar gairių. Todėl šių dangų konstrukcijos parenkamos remiantis Lietuvos ar užsienio šalių patirtimi. Kita svarbi problema yra ypatingųjų apkrovų poveikis specifinėse susisiekimo komunikacijų zonose: oro uostų peronuose, jūrų uostų krantinėse, terminaluose, sandėliavimo aikštelėse.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių katedros vedėjas ir Kelių tyrimo instituto direktorius dr. Audrius Vaitkus sakė, kad šiuo metu įgyvendinamas projektas taškinėms statinėms ir dinaminėms apkrovoms atsparių dangų konstrukcijoms, pritaikytoms besikeičiančio klimato sąlygoms sukurti.
Provėžų problemos sprendimai
2012 metais atliktas vadinamųjų provėžų susidarymo Vilniaus miesto gatvėse tyrimas: ištirtos labiausiai provėžomis pažeistos sostinės gatvės, nustatytos provėžų susidarymo priežastys ir pasiūlyti racionalūs, optimalūs ištirtų dangų rekonstravimo būdai.
„Provėžų problema ypač aktuali miestų teritorijoje, nes gatvių dangų eksploatacijos ir funkcionavimo sąlygos skiriasi nuo užmiesčio kelių dangų. Pirmiausia todėl, kad miestų teritorijose eismo sąlygos smarkiai skiriasi nuo užmiesčio“, – aiškino A. Vaitkus.
Miestų gatvėmis juda ir sunkiojo krovininio, ir viešojo transporto priemonės: autobusai, troleibusai. Atlikus specifinius dangos konstrukcijos tyrimus nustatyta, kad provėžų forma asfalto dangos paviršiuje skiriasi priklausomai nuo deformuotų asfalto dangos sluoksnių skaičiaus. Šiai problemai spręsti buvo pasiūlyta taikyti užsienio šalyse pasitvirtinusius plastinėms deformacijoms atsparius aukšto modulio asfalto mišinius. Jų standumas ir atsparumas provėžoms yra kur kas didesnis nei įprastų asfalto mišinių, naudojamų gatvių dangoms įrengti. Todėl klojamų sluoksnių storis gali būti sumažinamas iki 15–30 proc.
Pasiūlyta pigesnė technologija
Atsižvelgiant į tai, kad gatvių priežiūrai skiriamų lėšų nepakanka, tam tikrais atvejais pasiūlyta taikyti karštojo pakartotinio perdirbimo technologiją. Ji yra gerokai pigesnė už tradicinio remonto technologiją.
„Labai svarbu laiku ir tinkamai atlikti gatvių dangų priežiūros darbus ir dar ankstyvoje provėžų susidarymo stadijoje imtis remonto. Pradelsus suremontuoti, gatvių danga greičiau degraduoja, trumpėja gatvių eksploatavimo laikas“, – kalbėjo A.Vaitkus. Taikant karštojo pakartotinio perdavimo technologiją rekomenduojama remontuoti viršutinio asfalto sluoksnio provėžas, išilgines prijungtis, išilginius plyšius, jų tinklus.
Taikant karštojo pakartotinio perdirbimo technologiją pažeista asfalto danga įkaitinama iki maždaug 150 laipsnių karščio. Įkaitinta asfalto danga frezuojama iki reikiamo, dažniausiai iki 4 centimetrų, gylio. Į įkaitinto ir frezuoto asfalto mišinį dedamas naujas asfalto mišinys. Nufrezuotasis ir naujas asfaltas sumaišomas ir paklojamas, tankinamas kombinuotu volu. Pasitelkiant karštojo pakartotinio perdirbimo technologiją šiais metais suremontuota sostinės Ukmergės gatvė bei kitos.
Tęsdami mokslinius tyrimus ir ieškodami tinkamiausių, ekonomiškai efektyvių kelių dangos konstrukcijų, mokslininkai kelių dangų konstrukcijų darbą realiomis sąlygomis bando įvertinti ieškodami naujesnių, patvaresnių medžiagų bei jų mišinių. Augant kainoms ieškoma naujų, pigesnių vietos medžiagų ir jų mišinių naudojimo galimybių tiesiant, rekonstruojant ir taisant magistralinius kelius bei miestų gatves.
2007 metų pabaigoje netoli Vilniaus esančiuose Pagiriuose buvo įrengtas bandomasis eksperimentinių dangų konstrukcijų ruožas – iš 27 skirtingų dangų konstrukcijų. Bendras ruožo ilgis – 710 metrų. Kiekvienam kelio dangos konstrukcijos sluoksniui panaudotos skirtingos medžiagos. Eksploatuojant kelią buvo atliekami ilgalaikiai tyrimai, jų metu analizuoti ir vertinti eksploataciniai bei laikomosios gebos rodikliai, analizuotas teorinių modelių atitikimas realioms sąlygoms, vertintas kelio degradacijos procesas.
