Žvyrkelių gerinimas
Daugelyje pasaulio šalių žvyrkeliai sudaro nemažą automobilių kelių tinklo dalį. Lietuvoje net 35,8 proc. valstybinės reikšmės kelių padengta žvyro danga. Tokių dangų eksploatacija reikalauja didelių investicijų.
Anot Kelių tyrimo instituto vadovo A. Vaitkaus, tokioms dangoms pagerinti tikslinga įrengti dvisluoksnį paviršiaus apdarą – DPA (angl. double otta seal). Toks apdaras įrengiamas jau ant esamos žvyro dangos arba ant papildomai įrengto pagrindo sluoksnio. Šį paviršiaus apdarą sudaro du sluoksniai iš rišiklio ir mineralinės plačios frakcijos medžiagos. Pirmas sluoksnis įrengiamas išpurškiant rišiklį, t. y. bitumo emulsiją, ir ant viršaus paskleidžiant mineralinių plačios frakcijos medžiagų sluoksnį. Mineralinės medžiagos grūdeliai į rišiklį įspaudžiami pasitelkiant pneumatinį volą lygiomis padangomis. Antras sluoksnis klojamas analogiškai, praėjus 8–12 savaičių nuo pirmojo įrengimo.
Pasak A. Vaitkaus, visiškai ir kokybiškai įrengto DPA eksploatavimo laikotarpis gali siekti iki 12–15 metų, todėl tai yra puiki alternatyva spręsti nesurištųjų dangų eksploatavimo problemas. Vis dėlto šio sprendinio efektyvumas labai priklauso nuo kitų priimtų projektinių sprendinių: vandens nuvedimo sistemos, dangos konstrukcijos parinkimo, laikomosios pagrindo sluoksnio gebos, keliamų reikalavimų įrengimo technologijai išpildymo, projektinės apkrovos.
Stiklo kelias
Paviršiaus apdaras – tai kelio dangos padengimas plonu sluoksniu, susidedančiu iš ne mažiau kaip vieno rišamosios medžiagos sluoksnio ir skaldelės sluoksnio.Įprastu būdu paviršiaus apdaras įrengiamas klojant sluoksnį rišamosios medžiagos ir užpilant jį skaldele.
Prieš pusantrų metų mūsų šalies kelininkai įdiegė naują stiklo pluoštu armuotą kelio paviršiaus apdaro įrengimo technologiją. Ji sėkmingai pritaikyta atnaujinant dangą kelyje Panevėžys–Rokiškis–Zarasai–Daugpilis 4 kilometrų kelio ruože Panevėžio rajone.
„Paviršiaus apdaras yra labai svarbus kelio konstrukcijos priežiūrai, nes apsaugo dangos paviršių nuo drėgmės įsiskverbimo, neigiamo kitų oro sąlygų poveikio. Įrengus paviršiaus apdarą pagerinama kelio dangos būklė, nes sumažėja jos defektų, pagerėja matomumo sąlygos naktį ir drėgnu oru, kelio paviršius tampa atsparesnis slydimui arba šliaužimui“, – sakė bendrovės „Panevėžio keliai“ techninis direktorius Vilius Gražys.
Įdiegus naująją technologiją paviršiaus apdaras įrengiamas paklojant pirmąjį rišamosios medžiagos sluoksnį, modifikuotą bitumo emulsiją, ant jo paskleidžiant sukapotą stiklo pluoštą, po to klojant antrą rišamosios medžiagos sluoksnį. Paskutiniame etape pilama skaldelė ir sutankinama. Ši paviršiaus apdaro įrengimo technologija leidžia atsisakyti išlyginamojo sluoksnio įrengimo, o tai yra būtina naudojant įprastą technologiją. Be to, stiklo pluoštu armuotas paviršiaus apdaras yra atsparesnis ir ilgaamžiškesnis.
Po penkerius metus Estijoje stebėtų bandomųjų stiklo pluoštu armuoto paviršiaus apdaro įrengimo darbų prieita prie išvados, kad stiklo pluoštu sustiprintas paviršiaus apdaras dar labiau prailgina kelio eksploatacijos laikotarpį ir tinka naudoti mūsų klimato sąlygomis.
Minkštasis asfaltas
Dar viena novatoriška asfalto dangos įrengimo technologija – vadinamasis minkštasis asfaltas. Daugiausia patirties naudojant jį turi Suomija ir Švedija. Būtent šiųdviejų šalių techniniuose dokumentuose nurodyti minkštojo asfalto reikalavimai.
Trumpai apibūdinti minkštąjį asfaltą galima taip: jis sudarytas iš mineralinių medžiagų, iš dalies mažo mikroužpildo ir bituminio rišiklio kiekio. Šio tipo asfalto mišinio gamybai naudojamas minkštas V6000 arba V12000 markės bitumas. Dėl minkšto bituminio rišiklio minkštojo asfalto mišinio gamybos procesai – maišymas, klojimas ir tankinimas – atliekami žemesnėje nei įprasta (90–120°C) temperatūroje. Tankinimo metu dangos paviršius turi būti pabarstomas skaldos atsijomis, kad asfalto mišinys nekibtų prie volų ratų.
„Karštas ant karšto“
2008 metais atliekant valstybinės reikšmės krašto kelio Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys ruožo nuo 101 iki 106 kilometro dangos stiprinimo darbus pritaikyta tuo metu ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse nauja technologija, specialistų vadinama „karštas ant karšto“. Pagrindinis jos ypatumas yra tai, kad apatinis asfalto sluoksnis klojamas ir tankinamas klotuvu, atsisakant tankinimo plentvoliu, o antras klotuvu klojamas ir tankinamas iš karto, apatiniam sluoksniui nespėjus atvėsti.
Taikant įprastas asfalto sluoksnių klojimo technologijas pirmas asfalto sluoksnis ant kelio pagrindo paklojamas klotuvu ir iki reikiamo atsparumo sutankinamas volais.Tada pirmas asfalto sluoksnis padengiamas specialia rišamąja medžiaga – bitumo emulsija, kad antras klojamas asfalto sluoksnis geriau sukibtų su pirmuoju. Taikant metodą „karštas ant karšto“ galima visiškai atsisakyti rišamosios medžiagos – bitumo emulsijos. O abu asfalto sluoksniai ne tik susiklijuoja, bet ir sukimba vienas su kitu, taip didindami kelio dangos atsparumą.
Ekonominiu požiūriu šią technologiją Lietuvoje galima nesunkiai pritaikyti, nes jai galima naudoti įprastus asfalto klotuvus – tik modifikuotus. Pats svarbiausias tokio modifikuoto klotuvo elementas – aukšto laipsnio tankinimo plokštė, kuri taip sutankina pirmąjį sluoksnį, kad kitas klotuvas gali iš paskos važiuoti juo dar karštu.
Ši technologija leidžia pakloti nuo 3 iki 8,5 metro pločio dviejų sluoksnių asfalto juostą be jungiamosios siūlės. Sutrumpėja laikas užduočiai atlikti, galima atsisakyti rišamųjų medžiagų, o sukibimo laipsnis tarp dviejų asfalto sluoksnių tampa didesnis ir garantuoja kelio dangos ilgaamžiškumą.
