Laboratorijoje atskleidžiamos mūro ypatybės

Laboratorijoje atskleidžiamos mūro ypatybės

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto Taikomoji statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorija kartu su Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros mokslininkais atlieka natūrinius mūro, jo gaminių ir konstrukcijų tyrimus bei laboratorinius bandymus.

Atliekami tyrimai nuo skiedinio stiprio bandymo iki eksperimentinių šiuolaikinių bei istorinių pastatų mūro, jo konstrukcijų tyrimų, bandymų ir skaitinio modeliavimo. Moksliniai ir taikomieji tyrimai atliekami bendradarbiaujant su gamintojais ir statytojais.

Keraminės plytos – viena populiariausių statybinių medžiagų Lietuvoje, pradėtos naudoti nuo XIII amžiaus. Beveik visuose architektūriniuose paminkluose randama keraminių mūro gaminių. Tai liudija, kad jie yra patvari ir ilgalaikė statybinė medžiaga.

Pastaruoju metu mūrinių konstrukcijų statyboje naudojamos ne tik tradicinės keraminės plytos, bet ir kiti mūro gaminiai: keraminiai, silikatiniai, betoniniai, keramzitbetonio, kiti blokai. Iš jų mūrijamos individualiųjų (mažaaukščių) pastatų sienos. Blokai naudojami išorinėms karkasinių pastatų sienoms, statomoms ant perdangų. Mūrinių konstrukcijų statyboje naudojami ir specialiosios paskirties mūro gaminiai: sąramų blokai, ventiliacijos kanalų blokai ir pan.

Dar senovės architektūriniuose paminkluose meistrai mūro fasadui puošti naudojo plytas. Lietuvos architektūroje vienas pavyzdžių yra Šv. Mikalojaus bažnyčia. Ji istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minima 1387 metais. Bažnyčios fasadas papuoštas skirtingai dėtomis plytų eilėmis ir apvadais.

Visais laikais langų ir jų sąramų apipavidalinimas buvo svarbi architektūros sprendimo detalė. Meistrai stengėsi išskirti langų sąramas iš bendro fasado konteksto, keisdami plytų dėjimus. Seni metodai išlieka labai svarbūs ir šiuolaikinėje architektūroje.

Šiuo metu statant trisluoksnes mūro sienas vis plačiau naudojamas išorinis apdailinis klinkerinių plytų mūro sluoksnis, kabinamas ant karkaso ar laikomojo sluoksnio. Norint gauti vientisą mūro fasadą be gelžbetonio ar kitų intarpų (sąramų) naudojamos pakabinamos mūrinės sąramos. Tai leidžia išlaikyti senąsias mūro fasadų tradicijas.

Bandymai leidžia išvengti klaidų

Bendradarbiaujant su bendrove „Bautopas“, VGTU Statybos fakulteto Taikomojoje statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijoje tirtos mūrinės kabančių sienų sąramos. Ištirta sąrama, sudaryta iš mažiausiai trijų skiediniu sutvirtintų plytų eilių. Tokia sistema tinka apdailos mūro sienai, kurios plotis yra ne mažesnis kaip 85 milimetrai.

Eksperimentinis ir skaitinis mūrinės sąramos tyrimas.
Eksperimentinis ir skaitinis mūrinės sąramos tyrimas.

Taikomojoje statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijoje bei Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedroje atlikti tyrimai parodė, kad sąramos be papildomų laikomųjų elementų (gelžbetonio ar kitokių sąramų) gali būti naudojamos iki 2 metrų angoms.

Mūrijant pastatus vis plačiau naudojami didelio tuštymėtumo silikatiniai ir betoniniai mūro gaminiai. Taikomojoje statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijoje bei Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedroje atliktais eksperimentiniais tokių gaminių mūro tyrimais ir taikant skaitinį modeliavimą nustatytos mechaninės betoninių blokų HAUS (UAB „Vilniaus betono gaminiai“) ir silikatinių blokų (UAB „Simpras“) mūro ypatybės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai