– Ar tipiniai kraštovaizdžio architektūros sprendimai padėtų išspręsti daugiabučių kiemų problemas?
– Numatant kompleksinę renovaciją svarbu turėti aiškią, preciziškai suprojektuotą struktūrą kvartalo lygiu. Būtina ir bendra, su suinteresuotomis šalimis suderinta, koordinuotai vykdoma vizija.
Vis dėlto į kiekvieną kiemą viešųjų erdvių projektuotojai, architektai ir kraštovaizdžio specialistai turėtų žvelgti atskirai. Technokratiškų unifikuotų sprendimų mes jau paveldėjome pakankamai.
Terasos ir kiemeliai – ne tik naujos statybos daugiabučių gyventojų privilegija (architektų biuro „Stefan Forster Architekten“ įgyvendintas renovacijos projektas). J. L. Valentin nuotraukos.
Ir šiuo metu gyventojams didelį susirūpinimą kelia savivaldybių iniciatyva – naujų automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas senuose mikrorajonų kiemuose. Nuogąstavimai visiškai pagrįsti, nes įgyvendinus šiuos planus tiesiog nebeliktų vietos žaliesiems plotams, esamiems želdynams ar vaikų žaidimų aikštelėms.
Žaliosios erdvės, subrendę medžiai ar kiti želdynai senuosiuose gyvenamuosiuose rajonuose ypač vertingi – palyginkite su naujai pastatytais kur kas didesnio užstatymo tankumo, intensyvumo ir abejotinos statybos kokybės daugiabučių kvartalais.
Sutvarkyti daugiabučių kiemus nėra utopinis uždavinys. Tam netgi nereikia labai didelių investicijų, turint omenyje, kiek gyventojų jais naudojasi. Tereikia protingai, atsižvelgiant į šiandienos žmonių poreikius iš naujo pergalvoti galimas kiemų zonas, selektyviai sutvarkyti želdynus, prieigas prie pastatų, ten, kur įmanoma, labai apdairiai ir pamatuotai, neapkraunant kiemų praplėsti automobilių stovėjimo aikšteles, sužymėti stovėjimo vietas, įrengti apšvietimą.
Labai svarbu ne tik sutvarkyti esamus, bet ir įrengti naujų pėsčiųjų takų, vedančių į viešojo transporto stoteles ir naujai atsiradusius paslaugų centrus. Visa infrastruktūra turėtų būti pritaikyta dviratininkams ir neįgaliesiems, pagyvenusiems žmonėms, taigi svarbu atsisakyti šaligatvių bortelių, laiptų, ne vietoje statomų automobilių, tampančių kliūtimis.
– Lietuvoje įprasta manyti, kad daugiabučių namais ir jų kiemais privalo rūpintis savivaldybė. Vis dėlto koks galėtų būti gyventojų vaidmuo rengiant daugiabučių aplinkos tvarkymo projektus?
– Rengiant daugiabučių kiemų tvarkymo projektus ypač svarbu, kad architektai, kraštovaizdžio specialistai dirbtų kartu su gyventojais, bendrijų atstovais, ieškotų ir rastų sprendimų, priimtinų didžiajai daugumai žmonių. Tai nelengva užduotis projektuotojams, ir šiuo metu mums trūksta tokiu principu gebančių dirbti specialistų. Galų gale patiems gyventojams tai irgi yra iššūkis. Vis dėlto turime išmokti dirbti kartu, kitos išeities nėra. Gyventojai turi pasijusti savo kiemo šeimininkais ir dalyvauti priimant konkrečius sprendimus, kitaip bus sunku vėliau juos įtikinti prižiūrėti savo aplinką, o tai reikalauja didžiausių sąnaudų.
Kaip tik šiuo metu kartu su architektų komanda MAY Vilniuje pradedame dirbti su viena bendrijų. Drauge su gyventojų atstovais rengiame vieno Karoliniškių gyvenamajame rajone esančio daugiabučio kiemo sutvarkymo viziją ir projektinius sprendinius. Šis projektas – vienas pirmųjų tokio tipo projektų Lietuvoje, tačiau reikia pasirengti ilgam, daug kantrybės reikalaujančiam, tiesa, įdomiam procesui.
