Kvartalinė renovacija: laukiama vizijos ir sprendimų

2014 birželio 10 d.

Ne tik apšiltinto, visapusiškai atnaujinto būsto, bet ir šiandienos poreikius atitinkančios gyvenamosios aplinkos tikisi senųjų daugiabučių gyventojai iš kai kuriuose miestuose jau pradedamų plėtoti kvartalinės renovacijos projektų. Architektas urbanistas Vytautas BUINEVIČIUS, kartu su kolegomis pradedantis dirbti su viena bendrijų rengiant daugiabučio kiemo sutvarkymo projektą, interviu žurnalui „Statyba ir architektūra“ sakė įsitikinęs, kad kvartalinės renovacijos sėkmė visų pirma priklauso nuo savivaldybių ir gyventojų bendradarbiavimo bei kokybiškų sprendimų.

Kodėl reikalinga kompleksinė renovacija? Kaip ją pradėti?

– Kompleksinis planavimas būtinas norint efektyviai spręsti erdvinio planavimo, socialines ir inžinerines gyvenamųjų rajonų problemas. Taip galima strategiškai numatyti investicijas, planuoti jų atsiperkamumą, sutaupyti, tarkime, infrastruktūros įrengimo sąnaudų ar netgi uždirbti įgyvendinant kokybiškus naujus projektus. Kompleksinis planavimas būtinas ir tam, kad būtų užkirstas kelias chaotiškam kiemų privatizavimui, tvorų tvėrimui ne vietoje bei naujoms statyboms, menkinančioms aplinkos kokybę.

Pradėti reikėtų nuo konkrečių tikslinių teritorijų vizijų, pereiti prie skirtingų ir drąsių pilotinių projektų. Tokių projektų metu galima išbandyti įvairias strategijas, taikyti novatoriškus planavimo ir projektavimo metodus, nes vieno paprasto, viskam tinkamo recepto paprasčiausiai nėra.

Kol kas pradžia sunki ir lėta. Tačiau visuomet taip būna, kai trūksta patirties ir žinių, sisteminių pokyčių bei politinių sprendimų. Vis dėlto džiugu, kad kvartalinės renovacijos projektai, nors ir iš lėto, pradedami įgyvendinti didžiuosiuose šalies miestuose. Bene labiausiai jie pasistūmėję Vilniuje, Žirmūnuose.

Dabartinis daugiabučių modernizavimo modelis orientuotas į pastatų energinio efektyvumo didinimą. Iš esmės sutariama – to nepakanka, kad senieji mikrorajonai vėl taptų patrauklūs. Visų pirma – jaunoms šeimoms.

– Daugelis senųjų mikrorajonų jau dabar gana patrauklūs dėl sąlygiškai nedidelių nekilnojamojo turto (nuomos) kainų. Globaliau žiūrint, mikrorajonų patrauklumas, ypač jaunoms šeimoms, svarbus kaip alternatyva naujai statomiems priemiesčių kvartalams, kurie prisideda prie pavojingo, brangaus ir netvaraus miestų išskydimo (ang. urban sprawl).

Galimi keli gyvenamųjų rajonų gaivinimo scenarijai. Vienas jų – planavimo politika, kurios tikslas – transformuoti dalį mikrorajonuose esančio butų fondo į socialinį būstą, orientuotą į jaunas šeimas. Tam reikėtų išpirkti dalį privačių būstų. Toks modelis atsipirktų greičiau, jeigu būstai būtų konsoliduojami, t. y. išperkami visi vieno pastato butai, namas kapitališkai renovuojamas ir perduodamas socialinį būstą administruojančiai savivaldybės įmonei. Kitas būdas – parama, pavyzdžiui, lengvatinių paskolų suteikimas jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį savo būstą senuose daugiabučiuose.

Kalbant apie erdvinį planavimą, svarbu užtikrinti greitą ir patogų susisiekimą su gyvenamaisiais rajonais ir viešuoju transportu, ir dviračiais, tokiu būdu sprendžiant automobilių statymo problemą. Taip pat svarbu gerinti kasdienių paslaugų tinklą ir kokybę, gyvenamuosiuose rajonuose integruoti naujas funkcijas, stiprinti infrastruktūros bei viešųjų erdvių kokybę.

Trūksta ir naujos būsto tipologijos. Yra keletas gerų pavyzdžių, tarkime, Vilniuje, Karoliniškėse, kur neužstatytose teritorijose greta senųjų daugiabučių statomos sublokuotų namų eilės ar kiti neaukšti naujų tipų daugiabučiai. Jų pirmuosiuose aukštuose įrengtos komercinės patalpos.

Pastaruoju metu pasigirdo specialistų nuogąstavimų, esą atnaujinant pavienius daugiabučius namus, o ne ištisus kvartalus gali tekti spręsti dar vieną – estetinę problemą.

– Vertinant įgyvendintus renovacijos projektus pasigirsta nuomonių, kad pastatų eksterjero sprendimai – pernelyg skirtingi, kad galbūt reikėtų juos unifikuoti ar kaip nors derinti. Mano nuomone, šiuo etapu neturėtume per daug dėl to nuogąstauti ir kaip nors komplikuoti tik pradedantį įsibėgėti renovacijos procesą. Normalu, kad pradėdami naują statybos sritį iš pradžių eksperimentuojame, taikome įvairius architektūrinius ir inžinerinius sprendimus. Tačiau iš tiesų turime spręsti, kaip apskritai užtikrinti architektūros ir statybos sprendimų bei naudojamų medžiagų kokybę, jų ilgaamžiškumą, kokie kontrolės mechanizmai padėtų nuolat kelti kartelę.

Kalbant vien apie estetinį vientisumą, pasižiūrėkime į naujai plėtojamus sėkmingus daugiabučių kompleksų projektus, kuriuose kaip tik stengiamasi diferencijuoti architektūros išraišką. Nors tokie sprendimai neretai padidina investicijas, projektai dėl savo išskirtinumo pirkėjams yra daug patrauklesni.

    Komentarai

    Skaitomiausia