Įsikūrus naujuose namuose ir įrengus jo vidų galvos skausmas niekur nedingsta – ką daryti su aplinka? Tiesiog pasėti veją, pasodinti kelis medelius ar… sukurti tikrą pasaką savo kieme? Ką reikia žinoti prieš pradedant formuoti kraštovaizdį ir kokių klaidų nedaryti, pasakoja kraštovaizdžio dizainerė Rolanda Adomavičienė.

Kraštovaizdžio formavimo stilių įvairovė yra labai plati, jai įtaką daro tiek pati vietovė, jos ypatumai, tiek ir joje gyvenantys žmonės bei jų veikla. R. Adomavičienės teigimu, populiariausi – modernus, klasikinis, natūralistinis, japoniško sodo, individualus ir minimalistinis kraštovaizdžio formavimo stiliai. 

Kokį kraštovaizdžio stilių pasirinkti 

Natūralistinis, kaip pavadinimas ir leidžia nuspėti, labai primena gamtą, jame žydintys augalai sudaro puikų duetą su varpiniais. Anot R. Adomavičienės, toks stilius labai tiks, jei norite žydinčios pievos, aukštų augalų, natūralumo kuriamo žavesio. 

„Natūralistinėje aplinkoje augalai kartojasi, jie sodinami didelėmis grupėmis, kad kuo labiau primintų natūraliai čia išdygusius ir vešinčius“, – komentuoja pašnekovė. 

Modernus kraštovaizdžio stilius išsiskiria tikslumu, jis nėra perkrautas.

Japoniškas sodas išsiskiria darna ir balansu, pabrėžti glaudų žmogaus ir gamtos ryšį. Šio stiliaus viena kertinių užduočių yra suderinti penkias stichijas: vandenį, žemę, medį, orą ir ugnį, kur kiekviena turi savo simboliką. 

„Šiame kraštovaizdyje pamatysite daug žalumos ir tik natūralias medžiagas, pavyzdžiui, medieną, akmenis, samanas, žvirgždą ir pan. – visa, ką mums dovanoja gamta. Dar vienas įdomus sprendimas – japoniškas akmenų sodas, kuriame dominuoja tik akmenys ir nėra augalų“, – kalba kraštovaizdžio dizainerė. 

Individualus stilius – pats populiariausias R. Adomavičienės darbe. „Projektuojant būtent tokio stiliaus kiemą itin svarbu atsižvelgti į kiekvieno šeimos nario poreikius, pomėgius, gyvenimo būdą. Pagal tai sklypas suskirstomas į esmines funkcines zonas, priskiriant joms individualias, savitumo suteikiančias detales. Stengiuosi parinkti natūralias medžiagas, naudingus augalus, vaismedžius, kad būtų suderinta ir estetika, ir patogumas bei praktiškumo aspektas“, – tikina ji. 

Pastaruoju metu gana populiarus minimalistinis stilius žavi estetika. Jis išsiskiria lakoniškomis formomis, čia įsikuria mažai augalų, o kuo daugiau erdvės paliekama tuščios. 

„Ir nors gali pasirodyti, kad tai bene lengviausiai sukuriamas sodas, visi yra atvirkščiai – jį sukurti net labai sudėtinga, mat itin svarbi visų elementų darna, kiekviena detalė čia turi kurti jaukumą, būti praktiška, o bendras vaizdas stilingas“, – teigia ji.

„Gana dažnai gaunu užsakymus sukurti sodą, kuriame nieko nereikės daryti. Dažnas įsivaizduoja, kad augalus susodini ir viskas – grožiesi tuo, o priežiūros jokios nereikia. Tačiau augalas yra gyvas, natūralu, kad kinta jo augimo ciklas, keičiasi spalvos, jis būna itin gražus, o tada praranda reprezentatyvumą ir t. t. Vyksta daug procesų, tad priežiūros daugiau ar mažiau reikės. 

O jei manote, kad mažiausiai laiko reikalaus tiesiog pasėta veja, taip pat šiek tiek klystate, nes tam, kad ji būtų dekoratyvi, reikės skirti nemažai dėmesio: periodiškai pjauti, tręšti, laistyti, naikinti piktžoles ir panašiai“, – pabrėžia pašnekovė. 

Kaip planuoti sodo priežiūrą, kokius įrankius naudoti – skaitykite „Statyba ir architektūra“ redakcijos paruoštame straipsnyje.

Nuo ko pradėti kuriant sodą namuose? 

R. Adomavičienė siūlo pirmiausia paklausti savęs, kokio jausmo jūs norite savo kieme: ramybės, galimybių aktyviam poilsiui ar balanso, kokią pinigų sumą galite skirti sklypo sutvarkymui ir kiek laiko galite į tai investuoti. Atsakymai į tokius, regis, paprastus klausimus padės priimti labai reikšmingus sprendimus.

„Finansai neretai lemia tai, koks kraštovaizdžio stilius pasirenkamas: prabanga ar minimalizmas, bus sodinami iškart subrendę, dekoratyvūs augalai, ar pasirenkami maži, kainuojantys pigiau, ir tada laukiama, kol jie užaugs. Beje, subrendusių augalų sodinimą vertinu kaip itin gerą sprendimą nors išlaidų jis pareikalaus kiek daugiau, bet kartais užtenka vos kelių didelių pušaičių ar ąžuolo, sudaryti kompozicijas su akmenimis, ir galėsite džiaugtis ne ką prastesniu vaizdu nei tame kieme, kur augalų labai daug“, – sako R. Adomavičienė.

Pasak R. Adomavičienės, dar prieš įsigyjant sklypą svarbu suvokti, jog nepakanka investuoti tik į namų interjerą, nes nemaža pajamų dalis turi būti skirta aplinkai sukurti. Juk būtent kiemas yra tai, ką pirmiausia pamato kiti žmonės ir susidaro pirminį įspūdį.

„Prieš kuriant aplinką labai detaliai išsiaiškinu ne tik tai, kas klientui gražu, ką jis nori matyti kieme, bet ir tai, kas jam kelia geras emocijas, kas žadina ar atvirkščiai – ramina. Tada renku atitinkamas detales, derinu kelis stilius ir elementus, suteiksiančius jaukumo bei darnos jausmą. 

Ar žinote, kad net takelio forma žmones veikia skirtingai? Taip pat ir augalai ar kiti akcentai, tad išsiaiškinti kuo daugiau informacijos apie klientą labai svarbu. Pavyzdžiui, dažnas mėgsta kompaktiškas, stilingas pušeles. Daugeliui jos teikia lengvumo pojūtį, o štai kitiems gali kelti niūrias asociacijas“, – tikina R. Adomavičienė.

Mažų sklypų ypatybė kuriant kraštovaizdį

Kuo skiriasi kotedžo ir namo apželdinimas? R. Adomavičienės teigimu, pirmiausia šie sklypai skirsis dydžiu. Paradoksas, bet didelius sklypus turintys žmonės gana dažnai visai nenori juose jokių augalų, o mažų sklypų savininkai kompaktiškame kieme nori daug augalų ir jų įvairovės. 

„Tad įrengiant mažus sklypus su daug augalų reikia iškart suprasti, kad juos reikės kruopščiai prižiūrėti. Ir ne tik dėl estetikos, grožio, bet ir todėl, kad galioja tam tikri įstatymai, numatantys atstumus tarp augalų ir tvoros. Labai svarbus augalų formavimas, jų aukščio stebėjimas“, – pabrėžia kraštovaizdžio dizainerė. 

Pasitaiko, kad sklypas yra nedidelis ir dar siauras. Bet R. Adomavičienė įsitikinusi, kad tai nėra priežastis atsisakyti augalų, nes pievelė nusibosta gana greitai.

„Ji monotoniška, sudaro šaltą įvaizdį, nekelia šiltų jausmų, tad ilgainiui nusibosta. Tokiu atveju pasitelkime fantaziją. Pavyzdžiui, jei nesodinate augalų, išeitis – stilingi, į aplinką tobulai įsiliejantys vazonai su vienmečiais ar daugiamečiais augalais. Pagelbėti gali ir lauko dekoro elementai, pavyzdžiui, dailūs lauko baldai, apšvietimo akcentai, mini fontanėliai ir pan. Visada naudoti ir gamtos dovanas – įmantrių formų akmenis“, – tvirtina ji. 

Klaidos apželdinant sklypą

R. Adomavičienė tikina, kad viena dažnesnių klaidų projektuojant želdynus prie namų – pirmiausia įsigyti augalus, o tada suprasti, kad jie, pavyzdžiui, netinkami mūsų klimatui, reikalaus daug priežiūros ar visiškai netiks sklype ir panašiai. 

„Tad prieš keliaujant pirkti augalų tikslinga būtų pasidaryti apželdinimo projektą, kad būtų aišku, kokie augalai tinka, kiek ir kokių pirkti. Čia galime paminėti ir smilgas. Šiuo metu jos ypač populiarios. Moterims labai patinka, nereta susigundo pati įsigyti, o tada paaiškėja, kad augaliukas Lietuvos sąlygomis nėra tinkamas auginti“, – komentuoja kraštovaizdžio dizainerė. 

Dar viena klaida – kičiniai dekoro elementai: grybukai, nykštukai ir kitos skulptūrėlės, kurios neatrodo patraukliai bei stilingai, nesuteikia aplinkai originalumo.

Specialistė pataria prieš neriant į darbus pirma planuoti. „Prieš ruošiantis susitvarkyti sklypą gerai būtų susiplanuoti darbus, jų eigą, kad vykstant procesams jau nereikėtų kažko perdaryti. 

Vienas dažnų pavyzdžių – įrengiama veja, sumontuojama laistymo sistema, o štai kitąmet sodinami augalai. Natūralu, kad sodinant, vežant akmenis veja ardoma. Klientai tada klausia, kaip čia padaryti, kad kuo mažiau būtų pakenkta vejai, laistymo sistemai. Bet tokiu atveju padėti negalime, nes veja trypiama, kasama, laistymo sistemą reikia perdėti ir pritaikyti pagal konkrečių augalų poreikius: vieniems drėgmės reikia daugiau, kitiems mažiau ir pan.“, – apibendrina R. Adomavičienė.