Vilniaus senamiesčio specialusis planas svarstymui buvo pateiktas metų pabaigoje – šventiniu laikotarpiu, nors rengtas kone dešimtmetį. Ši „detalė“ neprasprūdo pro paveldui neabejingų vilniečių akis. Data perkelta į patogesnį laiką, bet.. tuomet socialinėje erdvėje užvirusios diskusijos dėl plano korektiškumo persikėlė už savivaldybės, Kultūros paveldo komisijos ir kitų institucijų durų. Pirmasis planui kritikos pažėrė Vilniaus miesto vyriasiasis architektas Mindaugas Pakalnis. Netrukus išplatinta ir sostinės tarybos pozicija.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė dėl šiuo metu kaipsyk svarstomo Senamiesčio specialiojo plano kreiptis į Vyriausybę, Kultūros ir Aplinkos ministerijas. Savivaldybė nepritaria pateiktam svarstyti Vilniaus senamiesčio tvarkymo specialiojo plano projektui ir prašo jo skubotai netvirtinti.
„Tokiu Senamiesčio specialiuoju planu, koks jis yra dabar, iš esmės yra sustabdomos bet kokios galimybės rekonstruoti ir pertvarkyti rajone esančius pastatus – taip yra žudomas Senamiesčio gyvybingumas. Dokumentas nėra parengtas detaliai, jame yra faktinių klaidų, kuomet rodomi pastatai, kurių jau penkeri metai nebėra, tiek konceptualių klaidų, kai aiškiai Senamiesčio struktūrą ardantys pastatai yra laikomi nekilnojamojo kultūros paveldo objektais, kurie yra saugotini“, – komentavo vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.
Susirūpinta ir dėl to, jog specialusis planas rengtas net dešimtmetį, tačiau klaidos bado akis. Maža to, savivaldybės specialistai nustatė, jog specialusis planas prieštarauja galiojantiems Vilniaus senamiesčio ir jo apsaugos zonų detaliesiems planams, bendrajam miesto planui ir pažeidžia teisėtus vilniečių lūkesčius ir interesus, stabdo investicijas į Senamiesčio tvarkymą.
Vilniaus savivaldybė taip pat prašo institucijų atkreipti dėmesį, jog šio projekto viešosios konsultacijos vyksta labai formaliai, visuomenei tinkamai nepaaiškinami sprendiniai ir jų pasekmės. Todėl kreipimęsi prašoma Senamiesčio specialiojo plano svarstymą pratęsti ir organizuoti taip, jog sostinės gyventojai, savivaldybės administracija, ekspertinės organizacijos galėtų įsitikinti, jog planas nepažeidžia teisėtų gyventojų lūkesčių, neprieštarauja viešajam interesui, užtikrina miesto darnios plėtros raidą.
Savo poziciją viešai išsakė ir Valstybinė kultūros paveldo komisija, atsakingoms institucijoms taip pat pasiūliusi nepritarti ir netvirtinti Vilniaus senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano – tvarkymo plano projekto. Paveldo komisijos nuomone, tvarkymo plano projektas neužtikrina Vilniaus senamiesčio išsaugojimo, nenustato apsaugos priemonių vertingosioms savybėms, išskirtinei visuotinei vertei, autentiškumui ir vientisumui išsaugoti bei neatitinka tokiems planams keliamų tikslų ir uždavinių.
Tvarkymo plano projekte pateiktos tik nuorodos į kitus teisės aktus, nesuformuluojant paveldosaugos reikalavimų, neaprašant priemonių, būtinų vertingosioms savybėms apsaugoti. Pavyzdžiui, norint nustatyti konkrečios vietos paveldosaugos reikalavimus nurodoma kreiptis į Kultūros paveldo departamento vertinimo tarybą. Vertingosios savybės gali būti keičiamos vien tik vertinimo tarybos sprendimu, o vertinimo tarybos aktas traktuojamas kaip aukštesnę teisinę galią turintis dokumentas nei Tvarkymo planas, kas yra teisinė kolizija.
Vilniaus istorinio centro ir jo kultūros paveldo objektų būklės vertinimas buvo atliktas prieš 10 metų, 2008 m. pradėjus rengti plano projektą. Per šį laikotarpį Vilniaus senamiesčio esama būklė keitėsi, tačiau Tvarkymo plane tai nebuvo įvertinta, todėl objektyvus paveldosaugos reikalavimų nustatymas nėra įmanomas.
Seimo, Vyriausybės ir Prezidento ekspertės bei patarėjos sprendime siūloma atsakingoms institucijoms spręsti dėl plano projekto tolesnio rengimo tikslingumo, nes jam išleista daug valstybės lėšų, o dokumentas yra nepatenkinamas. Sprendime taip pat siūloma užtikrinti Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento veikimą iki bus parengtas ir įsigalios naujas Vilniaus senamiesčio paveldo apsaugos dokumentas. Anot Paveldo komisijos, reglamentas labiau atitinka paveldosaugos tikslus nei parengtas Tvarkymo plano projektas.
Paveldo komisija taip pat pastebi, kad Kultūros paveldo departamentas neturėjo faktinių įgaliojimų organizuoti kultūros paminklo Vilniaus senamiesčio Tvarkymo plano projekto rengimo. Pagal Saugomų teritorijų įstatymą Vilniaus senamiestis kaip pasaulinę vertę turinti vietovė priskiriamas Lietuvos saugomų teritorijų sistemai. Teritorijų planavimo įstatymas nurodo, kad tokius Tvarkymo planus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Tvarkymo plano sprendiniai neatitinka 2010 m. Paveldo komisijos sprendime pateiktų siūlymų, kuriame buvo rekomenduojama atsisakyti požeminių automobilių stovėjimo aikštelių Vilniaus istoriniame centre įrengimo, nestatyti aukštybinių pastatų jo apsaugos zonoje, o apie visas planuojamas naujas didelės apimties statybas informuoti Pasaulio paveldo centrą. Tvarkymo plano sprendiniai taip pat nesutampa su UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 41-oje sesijoje priimtu sprendimu Nr. 41 COM 7, kuriame raginama UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos šalis į nacionalinius planavimo dokumentus integruoti 2011 m. UNESCO Rekomendaciją dėl istorinių miesto kraštovaizdžių. Tvarkymo planas neatitinka ne tik nacionalinių paveldosaugos reikalavimų, tačiau ir neužtikrina Vilniaus istorinio centro, kaip UNESCO Pasaulio paveldo vertybės, apsaugos.
