Magdalena Beliavska

Objekto pavadinimas: Fizinių ir technologinių mokslų eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centras „M-Lab“

Objekto vieta: Kaunas, Studentų g. 63A

Statytojas: Kauno technologijos universitetas

Architektai: G. Janulytės-Bernotienės studija (Guoda Zykuvienė, Rimantė Lydytė, Gražina Janulytė-Bernotienė)

Konstruktorius: Audrius Ražaitis

Kraštovaizdis: G. Janulytės-Bernotienės studija

Interjeras: G. Janulytės-Bernotienės studija

Generalinis rangovas: „Atea“ (perėmė darbus iš „Dzūkijos statyba“) 

Objekto plotas: 3 794,00 m²

Statybų metai: 2022

Fotografė: Lina Adi 

Kauno technologijų universiteto studentų miestelyje duris atvėrė tiek Lietuvos, tiek Baltijos šalių kontekste išskirtinis laboratorijų centras „M-Lab“. Laboratorijose tikimasi įgyvendinti modernius tarpdisciplininius eksperimentus, gerinti sąlygas studentams įgyti akademines ir praktines žinias, sukurti erdvę Lietuvos mokslininkų tyrimams bei pritraukti tarptautinės mokslinės rinkos atstovus. Naujasis laboratorijų centras pritraukia ne vien akademinės visuomenės žvilgsnius – statinyje atsispindi ir unikalios miesto architektūrinės tradicijos.

Bauhauzo estetika ir funkcionalizmas: KTU studentų miestelio architektūriniai ypatumai

Kauno technologijų universitetas, įsteigtas 1922 metais kaip Lietuvos universitetas, šimtmetį puoselėja ir įtvirtina naujas šalies mokslo tradicijas. XX a. 7-ajame dešimtmetyje, didėjant studentų skaičiui ir kuriantis naujiems fakultetams, pradėti naujos, mokslui pritaikytos architektūrinės ir urbanistinės infrastruktūros plėtros procesai. Taip atsirado akademinis miestelis, įspraustas tarp dabartinių A. Baranausko ir K. Baršausko gatvių. Pirminį komplekso generalinį planą parengė profesoriai, architektai Vytautas Jurgis Dičius ir Algimantas Zeidotas.

1960 metais šalia tarpukario modernizmo šedevro – Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijos pastatų komplekso (arch. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis) – pradėtas projektuoti studentų miestelis atspindi to laiko modernistines tendencijas: teritorija funkciškai zonuojama į mokslo, sporto ir gyvenamąją teritorijas, pastatai laisvai išdėstomi asimetriškame komplekso plane, Žaliakalnio gamtinis kontekstas išnaudojamas projektuojant poilsio erdves gryname ore. Pasirinkta architektūrinė kalba artima vakarietiškam funkcionalizmui, įžvelgiama ir bauhauzo estetikos įtaka – už išskirtinę architektūrinę raišką šiandien Kauno technologijos universiteto pastatų komplekso teritorija, Statybos, Chemijos ir Elektronikos fakultetų rūmai ir skulptūra „Perkūnas“ įtraukti į Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių registrą.

G. Janulytės-Bernotienės studijos suprojektuotas „M-Lab“ išdygsta legenda buvusios studentų kavinės-klubo „Kolegos“ (architektas Vytautas Jurgis Dičius) vietoje. Naujas laboratorijų centras referuoja tiek į anksčiau čia stovinčio pastato formas, tiek į viso komplekso charakterį. Studijos architektams ši teritorija gerai pažįstama: „M-Lab“ – trečias jų projektas KTU studentų miestelyje.

Pagrindinis naratyvas: žinoti, pažinti, susipažinti

„M-Lab“ konkursui G. Janulytės-Bernotienės studija pateikė koncepciją kodiniu pavadinimu „Žinia“.

„Žinokite, pažinkite, susipažinkite. Viena iš konkurso sąlygų buvo sukurti taip pat ir ženklišką pastatą – mums tai „Žinia“, švytintis pastatas. Tai ne pastatas-vertikalė, nes vertikalė studentų miestelyje jau yra – „Santakos slėnio“ tūris. Tai ir ne pastatas-ekspresyvi, neįprasta forma ar pastatas-simbolis, ne pastatas-ryški spalva kaip kontrastas monochromiškai saugomai funkcionaliai komplekso architektūrai. Kurdami „M-Lab“ laikėmės „Kolegų“ kavinės architektūros principų: horizontalumo, asimetriškumo, monochromiškumo, papildydami jį kiaurai pastatą vedančiu ryšiu tarp miestelio ir parko. Savaime suprantama sąlyga buvo integruoti „M-Lab“ į KTU miestelio struktūrą bei Gričiupio parko kaimynystę.“ – pasakoja pastato architektė Guoda Zykuvienė.

Buvęs studentų kavinės pastatas rekonstruotas, išsaugant KTU studentų miesteliui būdingus funkcionalizmo architektūros bruožus bei bauhauzo estetikos elementus, kurie sujungiami su Girstupio ir Gričiupio upelių gamtovaizdžiu. „Technologiškai šalti, horizontalūs, šviesūs ir šviečiantys „M-lab“ polikarbonato fasadai parko pusėje papildomi termomedienos apdaila ir amfiteatru, taip pat želdynais ant stogo. Įtrauktas, stiklinis persišviečiantis pirmas aukštas kuria sklendžiančios viršutinės pastato dalies įspūdį. Didelis, virš 4 m esamo reljefo skirtumas, prieš tai neišnaudotas, tapo projekto privalumu, t. y. iš gatvės pastatas matomas daug mažesnis, nors jame dar vienas, cokolinis aukštas su natūraliu apšvietimu“, – vardija architektė G. Zykuvienė.

Žinojimo, pažinojimo ir susipažinimo naratyvas tęsiamas ir vidinėje pastato struktūroje. „Statytojas šiame Kauno technologijų universiteto centre siekia ne tik skatinti tarpdisciplinines inovacijas, skirtingų mokslo sričių mokslininkų, tyrėjų ir studentų bendradarbiavimą, bet ir bendravimą. Siekėme sukurti vidinį centrą, kuriame suktųsi bendra pastato gyventojų – mokslininkų, tyrėjų ir studentų kasdienybė. Akivaizdu, kad juo taps pastato holo „šerdis“, kuriame susikirs visų keliai: ne tik tikslingai į specializuotas patalpas, bet ir netikėtai, kaip iš KTU miestelio į Gričiupio parką, iš posėdžių ir pasitarimų kambarių ant eksploatuojamo stogo.

Tuomet aplink šį centrą organizuotos skirtingos funkcijos: cokoliniame aukšte – dirbtuvės ir techninės patalpos, pirmame – studentų kūrybinės bendradarbiavimo erdvės bei dalis laboratorijų, antrame – laboratorijos ir biurai. Laboratorijos suplanuotos Studentų gatvės pusėje, biurai orientuoti į parką. Taip viskas susijungia ir veikia kaip vientisa sistema, su didžiule galimybe keistis ir transformuotis“, – idėjas paaiškina architektė.

Rekonstruotame pastate suprojektuota net 12 skirtingų eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų, įrengtos jaunųjų tyrėjų kūrybinės erdvės, poilsio erdvės bei susitikimų kambariai, kurie, tikimasi, paskatins mokslo ir verslo sąveiką kuriant gaminių prototipus ir juos išbandant. Efektyviai išnaudojamos ir stogų plokštumos: apželdinti stogai, projekto autorės nuomone, yra puiki vieta bendrauti ir… svajoti. „Žalieji stogai yra sklypo želdynai, tik toliau nuo miesto triukšmo ir kasdienybės ar rūpesčių – juk ten būdamas žmogus žvelgs į viską iš aukščiau“, – komentuoja G. Zykuvienė.

Architektė pamini, jog į konkurse laimėto projekto vystymą aktyviai įsitraukė ir universiteto bendruomenė, kuri siūlė įvairius žaliuosiuose stoguose galinčius įvykti scenarijus: daržo, valgymo ar jogos praktikavimo erdves. Stogų apželdinimo sprendiniai orientuoti į bioįvairovės mieste skatinimą – „ant pastato stogo kuriamas medingas ir itin drugelių bei bičių mėgstamas daugiamečių gėlių gėlynas, primenantis lietuvišką pievą.“

Interjere siekiama kurti jaukią atmosferą, kontrastuojančią su šaltu technologiniu pastato pobūdžiu. Betoniniai paviršiai ir balti elementai praskaidrinami įvairaus pavidalo natūralios medienos elementais – įrengiami beržo faneros laiptai, balkonų turėklai bei lentynos, klojamas parketas. Bendrose erdvėse grindims parinkta kiliminė danga ir minkšti baldai, naudojama šiltų tonų spalvinė paletė. 

„Žalieji stogai yra sklypo želdynai, tik toliau nuo miesto triukšmo ir kasdienybės ar rūpesčių – juk ten būdamas žmogus žvelgs į viską iš aukščiau“

architektė Guoda Zykuvienė

Daugiaetapis tvarumas KTU studentų miestelyje

Laboratorijų centras projektuojamas laikantis įvairių tvarumo principų. Atsinaujinančių išteklių (saulės ar žemės gelmių energija) naudojimas buvo viena iš konkurso sąlygų, tačiau architektė išskiria ir daugiau tvarios architektūros aspektų. Pastatas suprojektuotas taip, kad tiek jį statant, tiek eksploatuojant reikėtų kuo mažiau energijos. „Siekėme išsaugoti didžiąją dalį esamų konstrukcijų: kolonų, perdangų, įrengti reikiamos varžos išorines atitvaras, fasadų apdailai naudoti perdirbtų medžiagų fasadus, projektuoti atsinaujinančius energijos šaltinius: saulės baterijas, geoterminį šildymą, įrengti žaliuosius stogus, akumuliuoti lietaus vandenį, naudoti atitinkamus inžinerinius sprendimus. Tai pastatui ne tik suteikia galimybę tapti visiškai energiškai nepriklausomu, bet ir paverčia jį eksperimentų objektu.“

Nedideliame sklype maksimalizuojamas želdynų kiekis nusprendžiant apželdinti stogus, šitaip juos papildomai apsaugant nuo perkaitimo karštojo sezono metu, didinama bioįvairovė parenkant atitinkamus augalus, kuriamas ryšys su Girstupio šlaitais. Tvarus požiūris į supantį kontekstą – nenuginčijama projekto sąlyga.

Tačiau pasak architektės, svarbiausia buvo sukurti realius funkcinius ir erdvinius poreikius atspindinčią objekto programą, užtikrinant, kad pastatas iš tiesų bus efektyviai eksploatuojamas ilgus metus, o jo siūlomos erdvės išliks aktualios mokslo industrijoje. „Buvusi „Kolegų“ studentų kavinė transformuosis iš bendravimo erdvių į bendradarbiavimo erdves: dirbtuves, laboratorijas, individualias ir kolektyvines darbo ir poilsio zonas“, – priduria G. Zykuvienė.  

Ryšys su aplinkos kontekstu kuriant KTU „M-Lab“ centrą

„M-Lab“ pastatas išdygsta esamo komplekso, turinčio konkrečias urbanistines charakteristikas ir savitą architektūrinį kodą, teritorijoje. Akivaizdu, jog naujas pastas, tuolab atsirandantis anksčiau čia buvusio objekto vietoje, turėtų harmonizuoti su aplinka, bet ir neprarasti unikalumo. G. Janulytės-Bernotienės studijos architektai įsigilino į studentų miestelio urbanistinius principus ir į juos atsižvelgė: pratęsiama tampri miestelio pastatų ir viešųjų erdvių organizuojamų abipus Studentų gatvės sąveika bei stiprinamas  ryšys su Gričiupio ir Girstupio šlaitais. 

Nedideliame sklype, kuriame be „M-Lab“ yra ir KTU gimnazijos pastatas, buvo itin svarbu sukurti aiškias funkcines zonas. Erdvėje organizuojama įėjimo aikštė, iš kurios patenkama į pastato holą, medinę jo „šerdį“, iš kurios per lauko amfiteatrą leidžiamasi žemyn, į parką. Teritorijoje taip pat atsiranda želdynai, poilsio infrastruktūra, laboratorijų lauko erdvė ir automobilių aikštelė. 

Architektė G. Zykuvienė kaip itin svarbų projekto ypatumą mini sėkmingą dvipusį universiteto ir Kauno miesto savivaldybės bendradarbiavimą, kuris iš naujo atskleidė ir įsavino KTU miestelio viešąsias erdves, žaliuosius koridorius, dviračių ir pėsčiųjų trasas. Architektė džiaugiasi, kad pavyko realizuoti visus projekto sumanymus, o „M-Lab“ tampa nauju studentų miestelio akcentu. 

Žaliasis stogas: estetikai, poilsiui ir energijai gaminti

Kraštovaizdžio sprendimus „antrame lygyje“ – stogo terasose – realizavo įmonė MB „Žali stogai“, teikianti eksploatuojamų stogų projektavimo, įrengimo ir palaikymo paslaugas. 

Ant pastato stogo pavyko sėkmingai įgyvendinti keletą projektinių užduočių: visų pirma, tokios paskirties pastatas negali likti be alternatyvaus energijos šaltinio – saulės jėgainės – kuriai tinkamiausia šiuo atveju vieta – stogas.

Lygiai taip pat svarbu turėti kuo daugiau įvairesnių rekreacinių-kūrybinių erdvių. Nedidelis sklypas padiktavo būtinybę panaudoti erdvę ant stogo, kur buvo įrengta medinė terasa ir takai, didžioji stogo dalis apželdinta. Suprojektuotai saulės elektrinei įrengti buvo panaudota speciali „ZinCo Solar“ sistema, kuri pagelbėjo stogo želdinimą suderinti su stogo panaudojimu elektros energijai gaminti. Po fotovoltiniais moduliais panaudotas ekstensyvus perdangų želdinimo būdas, augalai – šilokai. Tankiu šilokų kilimu padengtas stogo paviršius išlieka vėsus net ir karštomis vasaros dienomis. Tokiu būdu suderinus žaliąjį stogą su saulės elektrine, gaunamas teigiamas ekonominis rezultatas: vėsioje aplinkoje dirbantys fotovoltiniai modulių pagamina daugiau elektros energijos.

Kitos stogo dalys apželdintos intensyviuoju būdu – veja ir daugiamečiais žoliniais augalais, sukurtos gėlių kompozicijos. Tokiems augalams reikia daug drėgmės, todėl šiuose plotuose įrengta efektyvi pogruntinio laistymo sistema, kuri vandenį augalams tiekia šaknų lygyje, tolygiai visuose plotuose, taigi, augalai drėkinami natūraliau ir vanduo naudojamas efektyviau, taupiau.

Panaudoti tvarūs sprendiniai atspindi tiek pastato kūrėjų, tiek jame dirbančių mokslininkų pagarbą aplinkai.

 

 

 

Šviečiantis fasadas – tvirta, tvaru ir estetiška: fasadinė polikarbonato sistema ir polikarbonatinės žaliuzės

Kuriant KTU „M-Lab“ centrą architektų viziją – šviečiantį fasadą – išpildyti padėjo fasadinės polikarbonatinės žaliuzės, kurias pastate integravo UAB „Tinklelis“.

Vienas geros architektūros bruožų – estetinė formos ir tūrio kompozicija, tačiau ją taip pat gali papildyti ir fasadų elementai, suteikiantys daugiau dinamikos bendram vaizdui.

Fasadinės polikarbonatinės žaliuzės ne tik paįvairino fasadų įvaizdį, bet ir prisidėjo prie pastato šešėliavimo, dėl ko šiltuoju metų laiku pastatas neįkaista. Išskirtinis šio projekto fasadų akcentas – skaidrumas – tamsiuoju paros metu jie virsta šviečiančiu objektu. Pastate integruotos „Danpal VRS“ ir „Louvre“ sistemos.

Tvarios architektūros vizija

Statant KTU „M-Lab“ centrą vidaus apdailos medžiagos turėjo atitikti aukštus estetinius ir kokybės standartus. Siekiant tvarumo, mokslininkų bendruomenei skirtas pastatas kurtas taip, kad atlaikytų kasdienę intensyvią eksploataciją.

Projekto autorių pageidavimu pastato grindys turėjo būti besiūlės, atsparios dėvėjimuisi bei atitikti numatytą degumo klasę. Šiam sprendiniui buvo pasiūlyta cementinė dekoratyvinė liejamųjų grindų sistema „Ultratop“, kurią tiekė UAB „VELVE M.S.T.“ – išskirtinis „MAPEI“ produkcijos atstovas Lietuvoje, siūlantis platų statybos ir apdailos medžiagų asortimentą.

Šviesių tonų „M-Lab“ interjerą sujungė baltos ir pilkos spalvos grindų derinys. „Ultratop Natural Effect“ galima rinktis iš aštuonių spalvų paletės, kas įgalina architektus kurti įvairiausius paviršių padengimo variantus – tiek ekspresyvų raštą, tiek beveik vientiso tono paviršių. Šios grindys yra atsparios UV spinduliuotei ir išlaiko pirminį vaizdą. Tai itin aktualu tokiam pastatui, kuriame dominuoja dideli vitrininiai langai. Paviršius lengvai prižiūrimas bei esant poreikiui gali būti atnaujinamas.

Su pastato autorių ir užsakovų propaguojama tvarios architektūros vizija dera ir „MAPEI“ politika: įmonė kasmet nukreipia didelę dalį darbo jėgos į tvarių ir aplinkai nekenksmingų produktų kūrimą, laikantis LEED reikalavimų.