Didžiausias bedarbių skaičius Kretingos rajone fiksuotas 2010 metais, kai jų buvo 4 tūkst. Pastaraisiais metais situacija gerėja, ir 2012 metais bedarbių buvo 2,3 tūkst. 2012-aisiais Kretingos rajono savivaldybės biudžeto išlaidos socialinėms pašalpoms mokėti siekė daugiau kaip 7,4 mln. litų.
2012 metais Kretingos rajono savivaldybėje išduoti 105 leidimai gyvenamųjų namų statybai ir 39 leidimai statyti negyvenamuosius pastatus. Tais pat metais savivaldybėje pastatyti 29 gyvenamieji vieno buto namai ir 20 naujų negyvenamųjų pastatų.
Vienam Kretingos rajono savivaldybės gyventojui 2012 metais vidutiniškai teko 26,5 kvadratinio metro naudingojo gyvenamojo ploto.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Reikėtų daugiau valdžios pastangų
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas Rekašius
Kretingos rajono savivaldybė Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 20 vietą iš 53 rajono savivaldybių. Tokį įvertinimą daugiausia lėmė žemas investicijų srities įvertinimas – 31,5 balo. O šalies vidurkis siekia 48,6 balo. Prie prasto rezultato prisidėjo faktas, kad savivaldybė neturi iš anksto investuotojams parengtų žemės sklypų. Žemas materialinių ir užsienio investicijų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, irgi neigiamai paveikė šios srities įvertinimą. Pagal materialinių investicijų kiekį, tenkantį vienam gyventojui (2105 litai), Kretingos rajono savivaldybė nuo šalies vidurkio atsiliko du kartus. O pagal tiesiogines užsienio investicijas – net penkis kartus (909 litai). Situaciją gerina tik palankesnė mokesčių aplinka. Kretingos rajono savivaldybėje nustatyti žemi verslo liudijimų tarifai, palankus žemės mokestis, tačiau nekilnojamojo turto mokesčio tarifas priskiriamas prie aukštesnių palyginti su kitomis savivaldybėmis.
Kretingos rajonas pritraukia mažiau investicijų ir dėl savo geografinės padėties. Neturint stipraus konkurencinio pranašumo sunku konkuruoti su Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėmis. Vienas būdų tai daryti – susitelkimas į pasirinktą sritį. Šiuo metu savivaldybėje daugiausia veikia statybos (28 proc.), karjerų kasybos (11 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (11 proc.) įmonių. Taip pat didelė dalis ūkio subjektų veikia meno, pramogų ir poilsio organizavimo srityje (15 proc.). Savivaldybė turėtų suteikti daugiau informacijos potencialiems investuotojams ir savo interneto puslapyje lietuvių bei anglų kalbomis, užtikrinti, kad į visus investuotojams kylančius klausimus būtų atsakoma kuo operatyviau, garantuoti kuo trumpesnį reikalingų administracinių procesų įvykdymą. Šių gairių paisymas ir aiškus strategijos komunikavimas leistų padidinti savivaldybės patrauklumą investuotojams.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Velkasi neigiamas šleifas
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas
Kretingos rajonas prieš keletą metų nuskambėjo tarptautiniu lygiu ir ne iš gerosios pusės. Investuoti čia norėjusi kompanija „Mars Lietuva“ susidūrė su valdžios abejingumu, pagalių kaišiojimu į ratus. Užuot sudarę stambiems investuotojams geras aplinkybes, valdininkai ėmė diktuoti neaiškias sąlygas, pasamdė vietos konsultantus, kurie į vieną didžiausių pasaulyje gamintojų pažiūrėjo labai skeptiškai.
Nuskambėjusi istorija Kretingos rajoną pažymėjo neigiamu ženklu. Investuotojai, ieškodami vietos Klaipėdos krašte, šį rajoną mėgina aplenkti. Čia susidaręs įvaizdis, kad investuotojai nelaukiami. Valdžia yra abejinga, nepalaiko jų, elgiasi apatiškai ir netgi priešiškai.
Artimiausiu metu Kretingos rajonas vargu ar turi šansų sulaukti didelių investicijų. Investuotojas, prieš rinkdamasis vietą, visuomet pasidomi verslo istorija. O pagrindinė žinutė apie Kretingos rajoną yra tai, kad iš čia buvo išvaryta gamykla „Mars Lietuva“ – dalis tarptautinės maisto pramonės korporacijos. Ši žinutė turbūt dar ilgai skambės, nors teritorija būtų patraukli visais atžvilgiais – netoli jūrų ir oro uostai, yra geležinkelis. Tačiau daug ką lemia miestų ir rajonų vadovai. Jeigu Kretingoje būtų aktyvus meras, situacija galbūt pasikeistų.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Kretinga antrajam būstui nesubrendusi
Nekilnojamojo turto kompanijos „Ober-Haus“ Vakarų Lietuvos regiono
vadovas Linas Juozaitis
Jeigu vertintume nekilnojamojo turto kainas Kretingoje, jos labai panašios į kainas Gargžduose. Žinoma, kainos yra apie 30 proc. mažesnės nei Klaipėdos mieste, tačiau negalima sakyti, kad tokioje vietovėje jos mažos. Iš dalies aukštas kainas Kretingos rajone lemia tai, kad jis yra netoli pajūrio, netoli didmiesčio. Nemaža dalis Kretingos rajono gyventojų dirba Klaipėdoje, ir jų pajamos nėra mažiausios.
Geras susisiekimas, šalia esanti Palanga – tai didina Kretingos rajono patrauklumą vertinant nekilnojamojo turto požiūriu. Tačiau jeigu galvotume, kad rajonas tiktų antrojo būsto statybai, galima apsigauti – antrajam būstui šis kraštas dar tikrai nesubrendęs. Toks būstas vienaip ar kitaip skirtas aktyviam poilsiui ir pramogoms. Palanga, Druskininkai, gal Šventoji ar Birštonas būtų kur kas tinkamesni antrajam būstui įsigyti. Kretinga – joks traukos centras, čia nėra nei sanatorijų, nei pramogų objektų. O pirkti būstą pigiai, tačiau nuolat važinėti iki pajūrio vargu ar kam patrauklu.
Nekilnojamojo turto bumo metu buvo atsiradę norinčiųjų investuoti į naujų daugiabučių statybą Kretingos rajone. Tačiau vargu ar toks sprendimas pasiteisino. Dešimt kilometrų iki jūros poilsiauti atvažiavusiam žmogui yra daug. Todėl Kretingos rajonas tinkamesnis gamybiniams objektams statyti. Reikia įvertinti ir tai, kad šalia yra Klaipėda, kur kvalifikuotų darbuotojų stygiaus nebūtų.
