Naujas kvartalo akcentas – Ulonų verslo centras

2013 vasario 28 d.

Verslo centrai Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos konkurse „Už darnią plėtrą“ neužima dominuojamos pozicijos, tačiau keletas projektų pateikta. Vienas jų – kompanijos „PST investicijos“ įgyvendintas Ulonų verslo centras, įsikūręs Vilniuje, buvusio Šiaurės miestelio teritorijoje.

Naujasis pastatas atsirado vietoj nugriauto seno apleisto statinio. Ilgus metus bemaž merdėjusi teritorija buvo sutvarkyta, ji pratęsė ir papildė vis dar formuojamą visuomeninę Šiaurės miestelio infrastruktūrą. Galiausiai gretimame sklype įkūrus skverą, kaip yra numatyta miesto plėtros planuose, šis miesto kvartalas taps jaukus, patrauklus ir lankytojams, ir darbuotojams, ir gretimų namų gyventojams.
Objekto plėtotojai pastebi, kad vieta buvo palanki verslo centro projektui, nes buvo suformuotos gatvės, kurios pastatą supo iš trijų pusių.

Pastato architektas Dalius Striukas statiniui parinko šiek tiek netaisyklingo kubo formą. Tą kubą grakščiai apsiveja gelžbetonio juostos, fasade sukuriančios V ir I ženklus. Žvelgiant iš išorės atrodo, kad pastato fasadas ištisai stiklinis. Tačiau viduje įspūdis keičiasi: ties perdangomis ir radiatoriais esanti žemutinė dalis yra karkasinė su termoizoliacijos užpildu. Taip sudaromos sąlygos mažiau švaistyti šilumos energiją.

Pastate sumontuotos efektyvios inžinerinės sistemos, kurias kuriant buvo galvota apie sveiką aplinką ir galimybes taupyti elektros energiją, energiją patalpoms vėsinti, šildyti ir vėdinti. Patalpos vėsinamos ne tradiciniais kondicionieriais, bet pasitelkiant šalčio sijas. Jos leidžia taupyti energiją, nes jose nėra elektros variklio, nesusidaro kondensatas, per kurį prarandama energija.

Visa vėdinimo sistema visiškai kompiuterizuota – ji reaguoja į patalpoje vykstančius procesus. Judesio davikliams užfiksavus, kad patalpoje nėra žmonių, vėdinimas ir vėsinimas automatiškai sumažinami. Patalpoje susibūrus didesniam asmenų skaičiui, anglies dvideginio davikliai fiksuoja šviežio oro trūkumą ir automatiškai didina paduodamo oro kiekį. Languose sumontuoti davikliai išjungia patalpos vėsinimą ir vėdinimą atidarius langą, kad vasaros metu nebūtų tuščiai šaldomas lauko oras. O darbuotojui įjungus patalpos vėsinimą automatiškai sumažinamas patalpos šildymas radiatoriais.

Darbo vietos apšviečiamos taupiais nuleidžiamais šviestuvais. Laukui ir laiptinėms apšviesti naudojamos ekonomiškos LED juostos. Fasado stiklo paketų saulės kontrolės parametrai parinkti atliekant lyginamuosius skaičiavimus, kurių tikslas buvo nustatyti racionalų santykį tarp saulės šviesos kontrolės siekiant išvengti didelių sąnaudų patalpoms vėsinti ir tarp patalpų apšviestumo sumažinimo iki tokio lygio, kad įprastą dieną darbo vietoms apšviesti nebūtų naudojamas dirbtinis apšvietimas.Šiame projekte gaminant stiklo paketus pirmą kartą Lietuvoje panaudotas vienas naujausių kompanijos „Guardian“ produktų – „SunGuard HS SN 70/37“, turintis net 70 proc. saulės šviesos laidumą ir 37 proc.saulės faktorių. Tai kompanijų „Glassbel Baltic“ ir „Guardian“ glaudaus bendradarbiavimo rezultatas.

Modernūs „Glassbel Baltic“ kompanijos įrenginiai leido pagerinti produktų kokybę, o projektui iškelti reikalavimai buvo išpildyti su kaupu. Itin aukšta stiklo grūdinimo kokybė pastatui suteikė išskirtinį estetiškumą, o šiuolaikinės medžiagos leido stiklo paketams pasiekti šilumos perdavimo koeficientą UN, lygų 1,0 W/(m²×K).

Neeilinis sprendimas buvo panaudotas ir keraminiais dažais dažomiems stiklams. Dažniausiai tarpaukštinės perdangos fasade slepiamos naudojant 6 milimetrų storio grūdintą ir dažytą stiklą, tačiau „Glassbel Baltic“ kompanijai atlikus statinius skaičiavimus šiam projektui buvo panaudoti 4 milimetrų storio dažyti stiklai.

Artimiausiu metu ant pastato stogo bus sumontuota 30 kW galingumo saulės elektrinė, kuri generuos energiją, skirtą ne tik pastato poreikiams, bet ir perduoti į elektros tinklus.

    Komentarai