Daugiau nei 50 šalių atstovai, praėjusią savaitę susirinkę į Ženevoje vykusią Jungtinių Tautų Būsto ir žemės valdymo komiteto sesiją, vienbalsiai pritarė Lietuvos aplinkos viceministrės Daivos Matonienės pateiktam siūlymui į tarptautinės būsto politikos nuostatas įtraukti kompleksinę urbanistinę renovaciją. Ši nuostata bus įrašyta į Ženevos JT darnaus būsto chartiją, kuri buvo rengiama ketverius metus. Patikslinus chartijos tekstą, sesijos dalyviai jai pritarė.
„Vadinamoji kompleksinė renovacija, kai atnaujinami ne pavieniai namai, o ištisi gyvenamieji rajonai, kai sutvarkoma aplinka, modernizuojami infrastruktūros objektai, – vienas svarbiausių šiuolaikinės būsto politikos veiksnių. Todėl jį būtina numatyti JT darnaus būsto chartijoje, kurios tikslas – visoms valstybėms padėti siekti tinkamo, prieinamo, darnaus ir sveiko būsto, mažinant neigiamą poveikį aplinkai“, – sako aplinkos viceministrė D. Matonienė.
JT Būsto ir žemės valdymo komitetas buvo supažindintas su Lietuvos daugiabučių namų modernizavimo patirtimi. Mūsų šalyje renovacija sėkmingai vyksta nuo 2013 metais, įdiegus naują jos modelį. Tačiau, D. Matonienės žodžiais, pagrindinis tikslas – ne pavienių namų modernizavimas, o kuo palankesnės teisinės bazės kompleksinei renovacijai sukūrimas.
Labai daug dėmesio skiriama savivaldybių iniciatyvai. Siekiama, kad jos į savo teritorijų plėtros programas įtrauktų gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų, infrastruktūros objektų – šilumos gamybos ir perdavimo tinklų, privažiavimo kelių, pėsčiųjų takų, automobilių parkavimo vietų, apšvietimo – atnaujinimą, gyvenamosios aplinkos – žaliųjų, poilsio, rekreacinių zonų – sutvarkymą.
Kompleksinis gyvenamosios aplinkos atnaujinimas padeda sėkmingai įgyvendinti darnios plėtros principus – mažiau suvartojama energijos, pradedant jos gamyba, perdavimu ir baigiant galutiniu vartotoju, į orą išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, gerėja gyvenimo sąlygos ir aplinka.
Lietuva ieško kuo daugiau galimybių racionaliai investuoti į kompleksinį atnaujinimą ir nagrinėja visus būdus, kaip racionaliai investuoti valstybės išteklius ir pritraukti papildomų privačių investicijų šiam atnaujinimui finansuoti, taip pat planuoja toliau bendradarbiauti su Europos investicijų banku.
AM inf.
